Patyrė elektros smūgį

Sukrečianti nelaimė Edvino ir Živilės (pavardės neskelbiamos remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo normomis) šeimą ištiko šį birželį.

"Vyras iki šio pavasario dirbo Norvegijoje. Prasidėjus pandemijai, jis buvo atleistas, tačiau registravosi Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnyboje. Būdamas namuose, jis patyrė elektros iškrovą ir išgyveno klinikinę mirtį. Tik laiku atvykusių medikų dėka jam buvo išgelbėta gyvybė. Jis kurį laiką buvo komos būsenos, nuo birželio 29-osios iki liepos 20-osios gulėjo Reanimacijos skyriuje, kol išsilaisvino iš komos. Medikai tikino, jog tai ir lėmė skaudžias pasekmes. Jei jam būtų pavykę per kelias dienas pakilti iš komos, galbūt nebūtų tokių pasekmių: atgavus sąmonę jam teko viską pradėti iš pradžių – sutriko atmintis, kalba, judėjimas", – pasakojo žmona.

Situaciją, į kurią pateko ši klaipėdiečių šeima, mažų mažiausiai yra skandalinga. Koronavirusu nesergantis Lietuvos pilietis savo šalyje yra pasmerktas pražūčiai, nes viruso bijo visi.

Ypač aktyvi kova už vyro gyvybę vyko Respublikinės Klaipėdos ligoninės Reanimacijos, o vėliau Pulmonologijos skyriuje.

"Jei ne medikai ir jų rūpestis, kažin kaip ten iš viso būtų buvę. Ilgą laiką vyras buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, jam išsivystė plaučių uždegimas. Iš medikų sulaukėme palaikymo. Dar ir dabar medikai paskambina, bent kažkam rūpi, ar šis žmogus toliau gyvens", – tramdydama graudulį kalbėjo Živilė.

Negali net pasirašyti

Po intensyvaus gydymo Klaipėdoje Edvinas buvo išsiųstas į Palangos reabilitacinę ligoninę.

"Tik reabilitacijos procesas ir specialistų darbas su ligoniu lems, ar jis ateityje vaikščios, ar galės  visavertiškai gyventi. Kol kas į priekį judame nedideliais žingsneliais. Vyras gali pasakyti tik kelis sakinius, tačiau jis nejuda, po komos prarado atmintį", – pasakojo Živilė.

Praleidus mėnesį reabilitacijos ligoninėje, Edvinui gydymas buvo dar pratęstas.

"Ačiū ligonių kasoms. Šiai įstaigai tiko mano ranka užpildyti dokumentai, juk teko kreiptis į Norvegiją, kad už skubią medicinos pagalbą būtų sumokėta ligoninei. Tačiau pratęsus reabilitaciją vieną kartą, pakartotinai to negalima daryti. Vienas mėnuo šioje ligoninėje kainuoja 2 640 eurų. Juos tenka sumokėti man. Gruodžio 11-ąją mokėsiu antrą kartą, už antrą mėnesį. O juk esu vienintelis šeimos išlaikytojas, auginame du vaikus", – pasakojo moteris.

Situacija, į kurią pateko ši klaipėdiečių šeima, mažų mažiausiai skandalinga.

Koronavirusu nesergantis Lietuvos pilietis savo šalyje yra pasmerktas pražūčiai, nes viruso bijo visi, kas tik gali.

"Penkis mėnesius vyras negauna ligos išmokos, nes prašymą gauti išmoką "Sodrai" gali teikti tik pats asmuo. Išeitų, kad jei jis nevaldo savo kūno, turi numirti? Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnybai dokumentus turiu teikti per "Sodrą", kad ši išsiųstų juos į Norvegiją. Mėginau "Sodroje" aiškintis, kaip man elgtis, jei vyras vis dar negali pajudinti rankos padėti parašą ir pats negali pildyti jokių dokumentų? Atsakyta, jog turiu gauti notaro patvirtintą įgaliojimą atlikti veiksmus vyro vardu", – patikino klaipėdietė.

"Belieka tik pasikarti?"

Šeima dar tuomet, kai vyras buvo gydomas Klaipėdoje, kreipėsi pagal teritorinę priklausomybę į notarą J.Janonio gatvėje, tačiau šis nesutiko atvykti į Jūrininkų ligoninę ir suteikti piliečiui paslaugą, kurią notarus įgaliojo teikti valstybė.

"Esą notarams uždrausta važiuoti į namus ar ligonines. Bet mano vyras neserga koronavirusu. Pervežant jį iš vienos ligoninės į kitą, pasiūlėme notarui Edviną atgabenti iki notariato durų. Tačiau notaras atsisakė net išeiti į lauką", – šiurpo moteris.

Aiškindamasi, kokie keliai dar liko nelaimės ištiktai šeimai, moteris sulaukė patarimo kreiptis į teismą dėl vyro pripažinimo neveiksniu.

"Kyla klausimas, ar jis yra neveiksnus? Jis juk sąmoningas. Neaišku, kiek ilgai nagrinėjami tokio pobūdžio prašymai teismuose, tačiau jei ir toliau bus delsiama, mes negausime ne tik vyrui priklausančios ligos išmokos už tą laiką, kurį jis prasirgo, bet ir ateityje prarasime tokią galimybę", – nuogąstavo žmona.

Pasirinkimas: nors Notarų rūmų prezidentas M.Stračkaitis tikino, jog notarai pandemijos metu vis dėlto galėtų ligoninėse teikti paslaugą piliečiams, tačiau kiekvienu atveju situaciją vertina konkretus notaras. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vyrui priklausytų vadinamieji vaiko pinigai už du nepilnamečius vaikus, tačiau ir jų šeima negauna.

"Mėginau aiškintis, ar galiu įgaliojimą gauti internetu, nuotoliniu būdu užpildžiusi prašymus. Registrų centras paaiškino, jog tai galima padaryti tik turint vyro elektroninės bankininkystės kodus. Aš jų neturiu ir už vyrą tokių prisijungimų negaliu padaryti. Vadinasi, ratas užsidaro, ir jokių kitų galimybių nebėra. Nežinau, kaip vertinti tokias tvarkas, tokią valdžią ir tokį jos požiūrį į savo piliečius. Nejaugi mums belieka tik pasikarti?" – stebėjosi klaipėdietė.

Edvinas penkerius metus dirbo legalų darbą Norvegijoje ir tik per pandemiją buvo atleistas.

Tačiau socialiai vyras buvo draustas, vėliau registruotas darbo biržoje. Prieš tris dienas iki nelaimės klaipėdietis sulaukė darbdavio skambučio su kvietimu grįžti į darbą.

"Jis turėjo išvykti į reisą. Ir viskas būtų buvę gerai, jei ne tas nelaimingas atsitikimas. Nebeturėdama kitos išeities, prašiau žmonių pagalbos socialiniame tinkle. Prašiau paaukoti vyro gydymui. Jūs galvojate, kam nors yra malonu prašyti? Niekam nemalonu. Ir man yra nemalonu, bet nebeturiu kitos išeitis. Aš ne sau prašau. Prašau žmogui, kurį valstybė nurašė. Mano vyras yra jaunas, neseniai buvo stiprus, sportiškas, o dabar yra prikaustytas prie lovos. Jis yra puikus tėtis ir nuostabus vyras. Kuri žmona to nedarytų, kovodama už savo žmogų?" – vos tvardydama ašaras paklausė ligonio žmona.

Apribojimai – dėl pandemijos

Šiuo metu moteris yra padavusi dokumentus "Sodrai", kuri turėtų persiųsti juos Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnybai, tačiau atsakymo, ar penkis mėnesius Lietuvoje gydytas lietuvis sulauks ligos išmokos, ji dar nežino.

Dienraštis "Klaipėda" kreipėsi paaiškinimo į Notarų rūmus.

Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis netrukus patikino, jog notarams šio karantino metu į ligonines nėra draudžiama vykti, tačiau jie patys sprendžia, ar tai darys.

"Esminė ir svarbiausia sąlyga notariniam veiksmui atlikti – asmuo privalo būti veiksnus ir suprasti savo veiksmus. Iš jūsų pateiktos informacijos apie šį atvejį ir asmenį negalime daryti jokių išvadų apie jo būklę ir apie notarų sprendimų neatlikti notarinio veiksmo priežastis ir motyvus", – situaciją komentavo M.Stračkaitis.

Antras svarbus aspektas, pasak M.Stračkaičio, apsunkinantis situacijos sprendimą – koronaviruso pandemija.

"Pavasarį Vyriausybei paskelbus karantiną, vadovaujantis teisingumo ministro įsakymu, kurį laiką notariniai veiksmai galėjo būti atliekami tik notarų biurų patalpose. Šiuo metu dėl tų pačių priežasčių taip pat yra taikomi apribojimai notarų vykdomai veiklai. Paskelbus karantiną, notariniai veiksmai ne notaro biuro patalpose neatliekami, išskyrus atvejus, kai notaras, įvertinęs jam pateiktą informaciją, įsitikina, kad, atliekant notarinį veiksmą, bus apsaugota notariniame veiksme dalyvaujančių asmenų sveikata bei imtasi galimų atsargumo priemonių, kad būtų užkirstas kelias virusui COVID-19 plisti", – tikino Notarų rūmų prezidentas.

Ko laukia Seimas?

M.Stračkaitis atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu yra draudžiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų lankymas, išskyrus įstaigos vadovo nustatomas nedideles išimtis.

Edvino žmona Živilė, vos tik gavusi Notarų rūmų atsakymą į užklausą, kreipėsi į dvi Palangoje paslaugas teikiančias notares ir abi jos atsisakė vykti į Palangos reabilitacinę ligoninę patvirtini įgaliojimo sudarymo fakto.

"Vadovaujantis Notariato įstatymu, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Situacijos, kai paslaugų prireikia gydymo įstaigose esantiems pacientams, gali būti sprendžiamos keliais būdais. Pirmas jų – jei nėra skubu, atidėti notarinio veiksmo atlikimą. Jei atidėti veiksmo neįmanoma, atkreipiame dėmesį į tai, kad įgaliojimą korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir pašto siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms ar viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti galima sudaryti informacinių technologijų priemonėmis ir pačiam jį įregistruoti Įgaliojimų registre", – paaiškino M.Stračkaitis.

Pasak Notarų rūmų prezidento, tokio pobūdžio problemų nebekiltų, jeigu būtų leista notarams atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu.

"Dėl pandemijos visuomenėje egzistuoja ypač didelis poreikis gauti notarines paslaugas nuotoliniu būdu. Lietuvos notarų rūmai yra sukūrę informacinę sistemą "eNotaras", kuri leistų visa tai įgyvendinti. Deja, Teisingumo ministerijos dar pavasarį parengtas Notariato įstatymo pakeitimo projektas, suteikiantis notarams tokią teisę, iki šiol yra svarstomas Seime", – akcentavo M.Stračkaitis.

"Sodra" išimčių nedarys

"Sodros" atstovas spaudai Saulius Jarmalis, telefonu komentuodamas klaipėdiečių situaciją, leido suprasti, jog ši valstybinė įstaiga nesiruošia taikyti jokių išimčių į neeilinę situaciją patekusiai šeimai.

"Sodra" laikosi tokios nuostatos, jog tik pats apdraustasis turi teisę teikti prašymą arba jo įgaliotas atstovas. Taip numatyta įstatyme. Mes negalime kitaip pasielgti. Žmogus gali teikti prašymą elektroniniu būdu. Iš to, ką girdžiu, jį draudžia norvegai. Iš principo ir Norvegija gali nepripažinti prašymo, jei gaus jį ne iš apdraustojo. Kaip suprantu, vienintelė kliūtis – įgaliojimas. Aš nežinau, kodėl notarai negali teikti paslaugų", – aiškino S.Jarmalis.

Vis dėlto penktadienį dar kartą į situacijos sprendimo peripetijas įsikišus Notarų rūmams, viena Palangos notarė sutiko atlikti notarinius veiksmus.

Tądien prasidėjo ir derinimo procesas su gydymo įstaiga, kuri turėtų sudaryti galimybę notarei atvykti į ligoninę.

Teisingumo ministerijos komentaras

Pagal galiojančias taisykles notarinius veiksmus atlikti ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotasis asmuo dėl svarbios priežasties (ligos, neįgalumo ar kitais atvejais) negali atvykti į notaro biurą – tuomet notaras iškviečiamas į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą. Taip pat tokiu atveju, kai notarinis veiksmas atliekamas dalyvaujant daugiau nei dešimčiai asmenų arba iškilmingoje aplinkoje.

Šalyje susiklosčius ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, notarai, kaip ir visi kiti asmenys, visų pirma turi vadovautis bendromis saugumo taisyklėmis, skirtomis pandemijos plitimui suvaldyti.

Pavasarį paskelbus karantiną, apie du mėnesius galiojo teisingumo ministro įsakymas, kuriuo buvo laikinai apriboti notariniai veiksmai ne notaro biuro patalpose. Šiuo metu tokio draudimo nėra, tačiau spręsti, ar notariniai veiksmai galimi gydymo įstaigoje, reikia vadovaujantis ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ar kito už ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio valdymą atsakingo subjekto sprendimais ir rekomendacijomis.

Notariniai veiksmai, kaip ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, gali būti skundžiami. Asmuo, kuris mano, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę reikalauti iš  notaro pateikti rašytinį atsisakymą atlikti šį veiksmą. Taip pat tokį atsisakymą gali apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą bei reikalauti iš notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Šiuo konkrečiu atveju svarbi visų aplinkybių visuma, tačiau rasti išeitį gali padėti ir kitos priemonės – nebūtinai notarinis veiksmas. Pavyzdžiui, fizinis asmuo sudaryti įgaliojimus (siųsti pinigus ir pašto siuntinius, gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, pensijas, pašalpas, stipendijas ar viešąsias ir administracines paslaugas) gali informacinių technologijų priemonėmis. Norėdamas sudaryti testamentą, gali jo netvirtinti pas notarą, o ranka surašyti asmeninį testamentą ir vėliau jį perduoti saugoti notarui.

Karantino pradžioje (pavasarį) Teisingumo ministerija buvo gavusi pavienių skundų dėl tuo metu galiojančio notarų paslaugų teikimo laikino apribojimo (notarai nedirbo 4 dienas), tačiau pareiškėjams buvo pasiūlyta, kaip spręsti iškilusias problemas kitu būdu.

Teisingumo ministerija dar balandį skubos tvarka parengė ir Seimui pateikė Notariato įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma leisti notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu – interneto platformoje. Tai leistų notaro paslaugas gauti saugiau, greičiau ir patogiau.

Į kitus klausimus pagal kompetenciją turėtų padėti atsakyti savivaldybė, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos.