Gausybės tarptautinių pergalių nesuskaičiuojančios Klaipėdos universiteto "Žuvėdros" sportinių šokių komandos vadovai prakalbo apie garsiosios ekipos išformavimą.

Abejingumas žudo idėją

Skaistutė ir Romaldas Idzelevičius pavargo nuo abejingumo, kurį atvirai demonstruoja miesto vadovai ir sporto funkcionieriai. Tarsi patvirtindami tai, vakar iš Austrijos grįžusių pasaulio čempionų neatėjo pasitikti nei meras, nei jo pavaduotojai – tik būrelis šokėjų tėvų.

Papasakojusi apie idealiai tris kartus atliktą kompoziciją "James Bond", S.Idzelevičienė prasitarė, jog šis šokis "Žuvėdrai" gali būti paskutinis.

"Yra minčių pasitraukti iš sportinių šokių komandų rato, – kalbėjo ansamblio įkūrėja. – Tačiau nenorėčiau, jog tai tikrai įvyktų."

S.Idzelevičienė atviravo, jog tokias mintis gimdo tie, kurie klausdami: "Kam to jums reikia?", siūlo padėti tašką.

"Jau pasiekėte visas aukštumas, kokios yra. Kam daugiau vargstate? Pasitraukite laiku, o ne tuomet, kai nepateksite tarp pajėgiausių komandų", – girdėtų užuominų neslėpė garsi šokių specialistė.

"Nėra paprasta turėti sportinių šokių kolektyvą, – tvirtino ji. – Išmokyti gerai šokti – tai tik dalis vargo, kurio reikalauja ekipa."

Darbas – už dyką

Po beveik bemiegės nakties iš Austrijos grįžęs R.Idzelevičius sarkastiškai pajuokavo: "Žuvėdros" komanda mums su žmona – tarsi hobis. Mes už sunkų darbą, alinančias treniruotes ir daug nervų kainuojančias varžybas negauname nė cento."
Vadovai prisipažino, kad atsibodo vaikščioti ištiesta ranka, kasmet – gyvena nežinomybėje.

"Už šiais metais iš miesto gautus 35 tūkst. litų mes būtume galėję išvykti tik į vieną čempionatą, – neslėpė R.Idzelevičius. – Todėl teko pinigų ieškoti kitur. Laimė, padėjo Lietuvos Vyriausybė, skyrusi 120 tūkst."

Ilgametis komandos vadovas teigė, kad tai nėra pasakiški pinigai.

"Muzika, drabužiai, batai, kosmetikos priemonės, maisto papildai, jau nekalbu apie kelionės išlaidas – viskas brangiai kainuoja, – vardijo R.Idzelevičius. – Gauti pinigai greitai išgaruoja. Ypač pastaraisiais metais, kai į varžybas vežame dvi komandas – 40 žmonių."

Iš kitur šokėjai dabar negauna pagalbos. Ne taip seniai "Žuvėdra" sulaukdavo "Švyturio" aludarių paramos.

"Kai Seime buvo nutarta riboti alaus reklamą, – apgailestavo šokių specialistas, – "Švyturio" vadovai neberemia mūsų."

Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) negali padėti klaipėdiečiams. Atvirkščiai, jai metinį nario mokestį moka "Žuvėdros" klubas. Tiesa, LSŠF, mokėdama mokestį Tarptautinei sportinių šokių federacijai (IDSF), suteikia klaipėdiečiams teisę varžytis Pasaulio ir Europos čempionatuose.

Kitąmet dar šoks

Klaipėdos universiteto profesorė S.Idzelevičienė patikino, kad kitais metais Lietuvoje vyksiančiose Europos pirmenybėse "Žuvėdra" tikrai šoks.

"Mūsų valstybės tūkstantmečio proga mes iš Tarptautinės sportinių šokių federacijos išprašėme, kad čempionatą leistų rengti mums, o ne rusams, kurie jau ieškojo salės Maskvoje, – dėstė S.Idzelevičienė. – Todėl "Žuvėdrai" šokti Vilniuje bus garbės reikalas."
Vadovė prisipažino, kad nuleisti rankų neleidžia auklėtiniai.

"Nors jie negavo premijų dar už praėjusius metus, – atsiduso 2003-iaisiais Metų klaipėdiete išrinkta moteris, – tačiau nepraranda ūpo šokti. Jie ne tik nori šokti, bet ir laimėti. Visam gyvenimui iškovoti čempiono vardą."

Už pergalę – gilzė

Paprašytas prisiminti kovas Austrijoje, R.Idzelevičius akivaizdžiai pagyvėjo: "Nieko nuostabaus, kad pirmasis šokis buvo prastesnis. Pusfinalyje ir finale šokome idealiai. Praėjusiais metais su teisėja iš Rusijos buvau apsižodžiavęs, gal todėl ji mums skyrė trečiąją vietą."

Pagrindiniai klaipėdiečių varžovai – Brėmeno (Vokietija) "Grun-Gold-Club" Austrijoje rungtyniavo paruošę naują šokį – "Siamo noi". Tačiau tai nesutrukdė jiems būti pagrindiniais lietuvių varžovais.

Šeštą kartą pasaulio čempionais tapusiems klaipėdiečiams pirmąją vietą skyrė keturi teisėjai, o vokiečiai sulaukė trijų arbitrų palankumo.

Dėl to, kad Lietuvos komanda gavo trečios vietos balą, abi ekipos surinko vienodai taškų – po 11. "Žuvėdrai" aukso medalius lėmė didesnis pirmųjų vietų skaičius.

Čempionatą rėmusios Austrijos karinės pajėgos nugalėtojams įteikė didelę ir gana sunkią apie 50 cm dydžio aukso spalvos gilzę. Daug metų čempionai gaudavo graviruotas metalines lėkštes, o toks trofėjus tikrai trauks akį prizų lentynoje.