Sunkiai apsakomų emocijų sumaištis blaško trijų merginų širdis, – jos staiga išgirdo kadaise mirusia pripažintos mamos balsą. Prieš vienuolika metų paliktos dukterys sužinojo, kad jų motina yra sveika ir gyvena Kaliningrado srityje.

Išėjo mokėti mokesčių ir dingo

„Emocijos virė. Ilgai ruošiausi pokalbiui su mama. Širdį draskė prieštaringi jausmai – nuoskauda, nežinia, kaltė ir pyktis, tačiau labai norėjau išgirsti mamos balsą“, – apie šeimos dramą prabilo viena dukterų Sonata (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Mergina apie naujai atsivėrusią širdies žaizdą sutiko papasakoti tik su sąlyga, kad jos ir seserų vardai ir pavardės nebus viešinamos.

„Aš galiu kalbėti tik už save, nežinau, kokia yra seserų nuomonė. Juk tai liečia ir mūsų šeimas, vaikus. Ir nenoriu, kad kas pultų kaltinti mamą dėl jos poelgio, niekas nežino, kas tą akimirką dėjosi jos galvoje. Tačiau iki šiol mes nė viena neturime atsakymo į vienintelį klausimą – kodėl?“ – kalbėjo mergina.

Sukrečianti istorija nutiko 2001 m. sausio mėnesį Šilutės rajono Usėnų kaime. Daugiabutyje tris dukras auginusi Loreta, pasakiusi, kad eina sumokėti mokesčių už komunalines paslaugas, pradingo tarsi visiems laikams.

Tuo metu moteris buvo 42 metų, namuose augo viena nepilnametė, kitos dvi dukros jau buvo sulaukusios pilnametystės ir studijavo.

Tačiau mergaitės nebeturėjo tėvo. Teigiama, kad trijų dukrų mama gyveno su sugyventiniu.

Pinigus išgrynino Kaliningrade

Kaip į vandenį dingusios moters ieškojo visas kaimas, Šilutės rajono policijos komisariato kriminalistai kėlė įvairiausias versijas.

Gal moteris buvo pagrobta ir slapčia išgabenta į užsienį? Tirta ir nužudymo versija, aiškintasi, kur ir ką veikė dingusioji paskutinėmis valandomis ir minutėmis.

„Jos ieškojo visi, policija šukavo net pakeles. Ieškota visur, kur tik įmanoma. Savais kanalais jos ieškojome ir užsienyje“, – daugiau nei prieš dešimtmetį nutikusią istoriją prisiminė Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys.

Dingusių asmenų paieškos skyrius iki šių dienų visų šalyje rastų neatpažintų mirusių moterų palaikų DNR lygindavo su šios dingusios moters DNR.

„Ši istorija buvo tikrai rezonansinė, per penkiolika metų, kiek aš dirbu policijoje, neatsimenu nieko panašaus. Nebuvo tokios istorijos, kad puiki, vaikus mylinti motina mestų dukras, namus ir pradingtų“, – prisiminė Šilutės policijos vyresnioji tyrėja Vaida Višinskaitė, kuri tuo metu vykdė dingusiosios paiešką.

Pareigūnai prisimena, kad viena detalė gal ir leido nuspėti, kur galėtų būti trijų vaikų mama.

„Lyg ir buvo užfiksuota, jog ji kirto sieną su Rusija. Vėliau būta duomenų, kad ji pasinaudojo bankomatu Kaliningrado srityje ir iš sąskaitos pasiėmė visas savo santaupas“, – tikino A.Rauktys.

Dukras mylėjo ir rūpinosi

Kol pareigūnai suko galvas, kur pradingo alkoholio nevartojusi, ypač savo tris dukras mylėjusi motina, Usėnų daugiabutyje trijų mergaičių širdyse dar vis ruseno viltis, kad mama atsiras.

„Aš vilties niekada nepraradau. Nežinau, kodėl, lyg nuojauta širdyje būtų“, – prisipažino dingusiosios dukra Sonata.

Pradingus Loretai, jos tris dukras ėmėsi globoti moters brolis, Usėnuose dosnia širdimi garsėjęs Petras Rimkus.

„Jis užaugino savo tris vaikus, jo namuose užaugo ir viena anūkių. Petras užaugino ir tris sesers dukteris. Tai buvo neeilinis žmogus. Visame rajone jis garsėjo savo gera širdimi, rėmė krepšinio ir futbolo komandas, įvairius renginius“, – tikino Usėnų seniūnas A.Rauktys.

P.Rimkus rajone buvo žinomas Dieduko pravarde. Daugybės žmonių geru žodžiu minimą vyrą ištiko tragiška lemtis – prieš dvejus metus P.Rimkus žuvo avarijoje.

Šilutės rajono Juknaičių seniūnijoje kelyje Klaipėda–Jurbarkas–Kaunas P.Rimkaus vairuojamas „Mercedes“ kaktomuša trenkėsi į priešpriešais važiavusį vilkiką.

„Mes visi neturime atsakymo, kas pastūmėjo Loretą tokiam žingsniui. Ji buvo tikra šaunuolė, nors ir sunkus jos gyvenimas buvo, bet ji stengėsi. Aplinkiniai kėlė versiją, kad kantrybė trūko dėl nuolat išgėrinėjančio sugyventinio. Ji jį vijo ne vieną kartą, tačiau tokiais kaip jis lengvai neatsikratysi“, – nuomonę dėstė A.Rauktys.

Kreipėsi į konsulą

Vienuolika metų motinos paliktos dukros su jas globojusia šeima suko galvas, kas pastūmėjo motiną palikti savo vaikus.

2005 m. Šilutės teismas Loretą pripažino mirusia.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje sveika ir gyva moteris Kaliningrade kreipėsi į konsulą, prašydama išduoti jai asmens dokumentą, nes turėtą Lietuvos Respublikos pasą ji prarado.

Neva moters dokumentai sudegė per kilusį gaisrą.

„Žinome tik tiek, kad ji neva svetima pavarde dirba vienoje ligoninėje. O gyvena kažkokioje sodų bendrijoje. Nemanau, kad ją tokiam žingsniui pastūmėjo staiga užgimusi meilė. Neturime žinių, kad ji būtų antrą kartą tekėjusi. Nors niekas nežino, kaip klostėsi jos gyvenimas“, – spėliojo Usėnų seniūnas A.Rauktys.

Aiškindamiesi moters tapatybę, Rusijos pareigūnai kreipėsi į Lietuvos teisėsaugą. Loreta prisipažino, kad Šilutės rajone prieš vienuolika metų ji paliko tris dukras.

Vienai dukrų teko iš nuotraukos atpažinti kadaise pradingusią mamą.

„Mus visus ištiko šokas, kai ji atsirado. Niekas negali pasakyti, ką visą tą laiką jautė pati Loreta. Kaip galima lyg gegutei pamesti savo vaikus? Nejau jai buvo neįdomu, kaip jos dukroms sekasi?“ – svarstė A.Rauktys.

Norėjo išgirsti balsą

Viena Loretos dukrų dienraščiui prisipažino, kad dar neapsisprendė, ar važiuos aplankyti pražuvėlės mamos, nes moteris nerodo jokio noro sugrįžti į Lietuvą.

„Pamėginau tik susisiekti su ja telefonu. Kol kas nėra žinoma, kaip vystysis teisiniai dalykai, ar jos nedeportuos. Tada ir paaiškės, ar bus noras pasimatyti“, – tvirtino Sonata.

Mergina tikino, kad ruošėsi ir gerai apgalvojo, kokius žodžius reikės pasakyti mamai.

„Žinoma, kad drebėjo širdis. Reikėjo drąsos ir ryžto. Emocijų netrūko, nes juk tai buvo pokalbis su artimiausiu tavo žmogumi – mama“, – pasakojo Sonata.

Nors mergina neišgirdo atsakymo, kokios priežastys pastūmėjo mamą tokiam žingsniui, bet džiaugėsi girdėdama jos balsą.

„Telefonu ne viską gali pasakyti. Būtina matyti akis, o nuoširdumui reikia daugiau laiko“, – teigė dukra.

Dukros negali patvirtinti, kad jos sprendimą lėmė tuomečio mamos sugyventinio elgesys.

„Iš tiesų viskas atrodo, lyg stebėtum kino filmą. Tačiau tai yra mūsų gyvenimas. Mes visuomet turėjome viltį, nes niekada nematėme kūno. Manau, kad mus visas tris palaikė didžiulė viltis“, – atviravo dukra.

Siekia Rusijos pilietybės

Visų trijų dukrų likimai dėliojosi sklandžiai, merginos kuria savo šeimas, siekia aukštojo mokslo. Viena seserų studijuoja uostamiestyje, kita šeimą sukūrė užsienyje, trečioji taip pat kuria savo gyvenimą.

„Mes užaugome stiprios. Bet turėjome labai stiprų ramstį – Dieduką ir jo šeimą“, – apie globėją kalbėjo Sonata.

Mergina prisipažino, kad mamos paliktos dukros vis dėlto atleido jai, nors aplinkiniai piktdžiugiškai samprotavo, kad buvusios šeimos jau niekas nesulipdys.

„Aš nesmerkiu jos. Nes nežinau priežasčių. Ir pašau aplinkinių jos nesmerkti. Buvo įžeidžiančių kalbų, kad visą tą laiką mes žinojome, kur yra mama, neva net bendravome. Niekas nežino, kokį skausmą mums teko išgyventi ir kas dėjosi mūsų širdyse“, – prasitarė Sonata.

Klaipėdos apygardos teismas panaikino Šilutės rajono teismo nutartį, kuria Loreta buvo pripažinta mirusia. Kol kas moteris likimą sprendžia Rusijos teisėsauga. Lietuvė pareiškė norinti tapti Rusijos piliete.