Šalina nepatogumus

Šių krantinių rekonstrukcijos konkursas buvo paskelbtas dar pernai gruodžio pradžioje. Krantinės yra vienos iš naujesnių Klaipėdos uoste. Po statybos jos buvo įregistruotos 2013 metais.

Krantinės buvo statomos ilgokai net nuo 2009 metų. Šių krantinių statyba būdavo nuolat atidėliojama. Baimintasi, kad pastačius naujas jūrų keltų krantines, naujų linijų Klaipėdos uoste neatsiras, o iš Jūrų perkėlos Smeltės pusiasalyje bus perkeltos tik senosios. Tai realiai ir įvyko.

Tiesa, nauja linija vis dėlto atsirado. Nuo 2018 m. birželio 9 d. iš Klaipėdos į Švedijos Treleborgą pradėjo kursuoti „TT-Line" krovinių ir keleivių linijos keltai.

Pradėjus naudoti naujojo Centrinio Klaipėdos terminalo krantines jas paaiškėjo kai kurie nepatogumai.

Danų DFDS keltų laivybos kompanija kreipėsi į uostą, kad būtų prailgintas pirsas, o taip pat įrengta papildoma geležinkelio linija į Centrinį Klaipėdos terminalą.

Netrikdys laivybos kanale

Pagal projektą numatyta pirsą prailginti 50 metrų statant papildomą palą. Bus ir šiek tiek didesnis iki 12,5 metrų gylis. Dabar šio pirso 80A krantinės ilgis yra 252,1 metras, po rekonstrukcijos bus 302,4 metrai. 81A krantinės ilgis yra 287,02 metrai, o po rekonstrukcijos bus 337,08 metrai.

Prieš tai buvo analizuojama, ar yra galimybė prailginti pirsą, nes jo prailginimas maksimaliai priartėtų prie Klaipėdos uosto laivybos kanalo.

Po rekonstrukcijos prie pirso krantinės 80A dalies galima švartuoti laivus iki 200 metrų ilgio, prie 81A krantinės dalies, kuri yra nuo laivybos kanalo pusės, iki 230 metrų ilgio laivus.

Nuo laivo, kuris stovės prie prailgintos 81A krantinės, laivybos kanalo plotis iki Smiltynės kranto liks apie 200 metrų. Tai atitiks Klaipėdos uosto standartus. Skaičiuojama, kad kanalo plotis turi būti per trijų laivų korpusą.

Iki šiol plačiausias į Klaipėdos uostą įplaukęs laivas buvo rekordinio 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio konteinerinis laivas „MSC Ingy“.

Didins linijų pajėgumą

Pirso pertvarkymas ilginant jį iš dalies susijęs su linijas iš Klaipėdos į Vokietijos Kylio ir Švedijos Karlshamno uostus aptarnaujančios danų DFDS kompanijos užsakymu už 211 mln. eurų pastatyti naujus keltus. Šiuo metu Kinijoje jau statomi du nauji didesni keltai, kurie iš Klaipėdos uosto į Vokietiją ir Švediją pradės plaukioti nuo 2021 metų.

Tai bus mišrios paskirties (Ro-Pax) 230 metrų ilgio ir 31 metro pločio keltai. Po pirso rekonstrukcijos vienu metu Klaipėdos uoste galės stovėti abu naujieji keltai. Vienas jų prie 81A krantinės, kitas prie 80 krantinės.

Nauji keltai linijų į Švediją ir Vokietiją pajėgumą padidins maždaug apie 30 proc.

Nauji keltai galės priimti 4500 metrų ilgio transporto liniją ir apie 600 keleivių į 250 kajučių.

DFDS komunikacijos vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys yra teigęs, kad naujuose keltuose bus įrengta atskira uždara keltais keliamų sunkvežimių vairuotojų zona.

Dabartiniai DFDS keltai yra iki 199 metrų ilgio. Didžiausias iš jų „Victoria Seaways“ gali priimti 3063 metrus transporto ir turi 515 keleivių vietų.