Jo teigimu, šiuo metu valstybės ruošia planą, kaip užtikrinti energetinės infrastruktūros apsaugą.

„Pats veiksmų planas yra ruošiamas ir jis bus derinamas ne tik tarp trijų Baltijos valstybių, bet ir su Skandinavijos valstybėmis tam, kad būtų galima užtikrinti pirmiausia tam tikrą stebėseną – kur kokie laivai manevruoja, kokios keliamos rizikos, kad būtų galima užtikrinti ir prevenciją žiūrint į ateitį, taip pat ir technologinėmis priemonėmis“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.

„Šiuo metu ruošiamas veiksmų planas“, – teigė premjeras.

G. Paluckas pabrėžė, kad jūrinių kabelių pažeidimų ir sabotažo atvejų rizika didėja, tuo metu elektros kabelių pažeidimai „šalių ekonomikoms gali kainuoti nuo dešimčių iki šimtų milijonų eurų per didesnę kilovatvalandės kainą“.

Turėsime ir savo jūros vėjo elektros energijos jėgaines, tai taip pat reikalauja papildomo dėmesio.

„Turėsime ir savo jūros vėjo elektros energijos jėgaines, tai taip pat reikalauja papildomo dėmesio“, – kalbėjo G. Paluckas.

Vėliau pirmadienį G. Paluckas teigė, kad dabartinis laivų patruliavimas nėra pakankamas, užtikrinant visišką povandeninių kabelių saugumą.

„Turint omenyje, jog povandeninės jungtys Baltijos jūroje sudaro šimtus kilometrų, laivų patruliavimas, nors ir itin svarbus ginantis nuo sabotažo grėsmių, nėra savaime pakankamas užtikrinti visiškam saugumui – reikalingos ir technologinės, automatizuotos priemonės, kurios taip pat yra galimos ir šiandien svarstomos“, – Vyriausybės pranešime teigė G. Paluckas.

Anot jo, rengiant veiksmų planą, bus atsižvelgta ir į atsakomybę už infrastruktūros sugadinimą bei su tuo susijusios žalos išieškojimą. 

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad pažeidus kabelį „EstLink 2“ aktyvuojamos papildomos Lietuvos energetikos infrastruktūros stebėjimo priemonės.

„Aktyvuojame tam tikrus (infrastruktūros – BNS) stebėsenos valdymo planus ir žiūrime, kaip stiprinti infrastruktūros apsaugą. Visi planai yra anksčiau parengti, bet klausimas yra dėl aktyvavimo arba didesnio dėmesio. Tas dėmesys dabar yra stiprinamas“, – pirmadienį žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

Be to, jau anksčiau nutarta, kad Viešojo saugumo tarnyba (VST) nuo kitų metų saugos elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ objektus Alytuje, jungties su Švedija „NordBalt“ infrastruktūrą Klaipėdoje, taip pat „Litgrid“ duomenų centrą Vilniuje bei Lietuvos elektrinę Elektrėnuose. Ministrų kabinetas tam pritarė dar gruodžio pirmoje pusėje.

Energetikos ministras taip pat teigė, kad pažeista jungtis tarp Estijos ir Suomijos ilgainiui turės įtakos elektros kainai.

„Trumpuoju laikotarpiu tikrai ne (neturės poveikio – BNS). Vertinant ankstesnį „EstLink 2“ nutraukimą – jo remontą, (elektros – BNS) kainos didėjo apie 10 proc., toks buvo vidurkis. Bet tos prognozės nėra dėkingas dalykas (...). Pamatysime vėliau, bet tam tikra įtaka kainai turėtų būti“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Ministras praėjusią savaitę sakė, kad dėl nutrauktų kabelių Lietuva be elektros neliktų, tačiau „EstLink 2“ gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus.

„EstLink 2“ jungtis Baltijos jūroje buvo pažeista gruodžio 25 dieną. Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė gedimo versija – sabotažas, nes tą dieną buvo nutraukti dar trys kabeliai jūroje.

Šis incidentas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai.

Lapkričio 17 dienos rytą buvo pažeistas ir povandeninis kabelis „Arelion“, nutiestas tarp švedų Gotlando salos ir Lietuvos.