Užkrėsti žmones meile folklorui – sunkus uždavinys, kurį Irena Nakienė įvykdė daugybę metų kasdien dirbdama. Reikli sau ir aplinkiniams moteris džiaugiasi savais galėdama vadinti ne tik ansamblio „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“, „Alka“ narius, bet ir didžiulį būrį žmonių, neabejingų tautinei kultūrai.

Apie darbą

Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai I.Nakienę į konkurso dalyvių sąrašą pasiūlė įtraukti kaip folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ įkūrėją ir vadovę. Tačiau ši moteris folklorą uostamiestyje puoselėja nuo pat 1977 metų, kai Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose pradėjo veikti Liaudies muzikos katedra.

I.Nakienė puikiai prisimena, kai įvedus privalomą folkloro dėstymą iš pradžių būsimųjų studentų ji buvo sutikta nepasitenkinimo trepsėjimu. Tačiau greitai susibūrė ansamblis, kuris tapo savotiška eksperimentine laboratorija. Čia buvo gilinamasi į tradicinį dainavimą, muzikavimą, šokius, papročius ir tradicijas. Dėstytoja džiaugiasi, kad buvę jos studentai pasklido po Lietuvą ir patys jau vadovauja folkloro ansambliams, o septyni yra pelnę "Aukso paukštės" nominaciją.

Būdama žemaitė I.Nakienė tapo pamario krašto folkloro žinove. Gaivindama šio krašto dainavimo stilių, tarsi archeologė visumą kūrė iš nuotrupų, gilinosi į šaltinius, tyrinėjo lietuvininkų kalbėjimo intonacijas.

Dar gerokai iki Atgimimo, gūdžiais 1979 metais, moteris Klaipėdoje įkūrė paminklų restauravimo dirbtuvių folkloro ansamblį, vėliau iš jo išaugo ansamblis „Alka“. Po poros metų I.Nakienė įkūrė ir ėmėsi vadovauti Jūrų muziejaus folkloro grupei, o dar po metų pradėjo vadovauti Klaipėdos statybininkų mokyklos moksleivių dainų ir šokių ansambliui. 1986-aisiais moteris įkūrė

Klaipėdos žvejų rūmų dainų ir šokių ansamblį, kuris labiausiai puoselėjo žvejų papročius ir tradicijas.

Dabar miestą garsinantį Klaipėdos etnokultūros centro ansamblį „Kuršių ainiai“ I.Nakienė įkūrė 1991 metais. Jo nariais tapo tada sunykusių Jūrų muziejaus ir Žvejų rūmų ansamblių nariai.

Po metų gimė vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“. Nuo 2003-iųjų vadovavimą „Kuršių ainiams“ vadovė perleido savo studentams Jolitai ir Alvydui Vozgirdams.

„Buvo laikas, kai Žvejo sodyboje Smiltynėje ir aikštėje prie „Meridiano“ koncertuodavome po 6 ar 8 valandas, pasižiūrėti suplūsdavo minios žiūrovų. Buvome aktyvūs Sąjūdžio mitingų,

Sausio 15-osios renginių, L.Stulpino pagerbimo minėjimų dalyviai. Važinėjome po Europos šalis pristatydami savo krašto folklorą. Buvome net Japonijoje. Suskaičiavau, kad su ansambliais esu dalyvavusi daugiau nei pusantro tūkstančio koncertų“, – vardijo I.Nakienė.

Liaudies meno žinovė daug metų buvo folkloro festivalių „Parbėg laivelis“, „Vėlungis“, „Žuvys išgalvojo giesmes“ scenarijų autorė ir režisierė. Ji režisavo per 20 šventinių renginių ir apie 40 koncertų tarptautiniuose folkloro festivaliuose.

Ir dabar, sulaukusi garbingo 72 metų amžiaus, moteris konsultuoja uostamiesčio bei Klaipėdos rajono folkloro ansamblius, talkina Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams rengiant etnokultūrinius projektus, padeda Klaipėdos lėlių teatrui, Dovilų etnokultūros centrui, buvusiems savo studentams.

Su Klaipėdos universiteto magistrante Airida Mockute I.Nakienė parengė šių metų Dainų šventės ansamblių vakaro Kalnų parke programą. Tądien choriniai kūriniai bus atliekami laikantis liaudiško dainavimo tradicijų. Kūrinius moterys įrašė į kompaktinę plokštelę, ja ansambliai remsis ruošdamiesi šventei.

„Šį darbą vertinu kaip Sizifo akmens pajudinimą. Daugiau nei 40 metų dainų ir šokių ansambliai tolo nuo liaudiškojo meno tradicijų. Dabar jie pagaliau ima suprasti, kad etnografinio-etnologinio pobūdžio principas šio žanro ansamblių veikloje yra vienas progresyviausių bruožų“, – įsitikinusi I.Nakienė.

„Besidarbuodama sutikau daugybę puikių žmonių: ansamblių dalyvių, žiūrovų, mokslininkų. Pati daug ko iš jų išmokau. Džiaugiuosi, kad mano pėdomis eina mano mokiniai“, – apibendrino I.Nakienė.

Apie šeimą

Moteris viena užaugino dvi šaunias dukras, kurios jai padovanojo po anūkę. Dukros Jūratė ir Monika yra susijusios su verslu, tačiau dažnai savo veiklą susieja su meno projektais.

Vyresnioji I.Nakienės anūkė Agnetė studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, domisi kostiumo istorija, keramika, groja būgnais. Jaunesnioji anūkė Kamilė mokosi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, smuikuoja, groja gitara, kanklėmis, lanko mokyklos tautinės muzikos ansamblį „Žemaitukas“. Beje, šiam ansambliui vadovauja buvę I.Nakienės studentai.

Apie pomėgius

I.Nakienė turi daugybę pomėgių, kuriems norėtų turėti daugiau laiko. Moteris vardija vis nespėjanti tiek, kiek norėtų paskaityti, pakeliauti, pasikrapštyti sode, imtis rankdarbių. Vienas didžiausių jos pomėgių – būti miške. Visiškai nebūtina gauti iš miško kokios nors naudos, tiesiog pakanka grožėtis, kvėpuoti, jausti.

Apie Klaipėdą

„Nors esu žemaitė, vaikystę leidusi netoli Šatrijos kalno, visiškai šalia Tado Blindos pušies, mano gyslomis jau seniai teka klaipėdietiškas kraujas. Man Klaipėda – labai gražus, jaukus, patogus ir net egzotiškas lietuvio akims miestas, turintis unikalų senamiestį ir pajūrį. Džiaugiuosi, kad miesto menininkai, istorikai, dailininkai, mokslininkai ypatingą dėmesį skiria Klaipėdos praeities ir kultūros gaivinimui bei puoselėjimui. Prisipažinsiu, nenorėčiau gyventi nė viename kitame Lietuvos mieste“, – meilę uostamiesčiui išpažino I.Nakienė.

Gyvenimo credo

Mylėti gyvenimą triūsiant. Įsigyventi į gyvenimą nuo šilauogės žiedo iki žvaigždėto dangaus.

Apie Metų klaipėdietę

„Labai malonu, kai žmonės teigiamai įvertina nuveiktus darbus. Tačiau man svarbiau – pats darbo procesas. Man patinka A.Efroso žodžiai: „Repeticija – mano meilė“. Klaipėdoje yra daug miestui nusipelniusių moterų. Aš paminėčiau neformaliąją miesto kultūros ministrę Nijolę Novogreckienę, žymiausią Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos puoselėtoją Audronę Kaukienę. Panašių pavyzdžių galėčiau išvardyti daug. Kai apie tai pamąstau, pačiai darosi nepatogu. Dabartinėms kandidatėms linkiu palaimos, ramybės ir sėkmės!“ – savo mintimis bei emocijomis dalijosi I.Nakienė.