Didelių šunų nepabūgo

Incidentas užfiksuotas Šilutės miesto pakraštyje esančioje gyvūnų prieglaudoje „Šilutės beglobiai“.

Aštuonerius metus veikiančios prieglaudos steigėja Rimutė Vismantienė tikino, kad teritorija aptverta vieline tvora, o iš išorės ją dengė iš medinių padėklų sudėliota tvora.

„Keista tai, kad veržtasi į tą vietą, kur laksto keturi didžiuliai šunys. Ten buvo tokie šunys kaip amerikiečių akita, haskis. Tai dideli, fiziškai stiprūs gyvūnai. Buvo priglaustas didelis, kovinis šuo, kuris ten taip pat buvo. Per aštuonerius metus tai yra pirmas toks atvejis, kad vilkas taip norėtų įsiveržti į vidų“, – stebėjosi prieglaudos vadovė.

Žvėris medinę tvorą draskė iš išorės.

„Mes vis tik esame miesto teritorijoje, nors ir pakraštyje. Lapės pas mus lankosi. O kas daugiau? Tikrai ne meška, nes neturime tokių didelių miškų. Įtariu, kad tai vilkas. Nežinau, kas rizikuotų lipti naktį į teritoriją, kai tokio dydžio šunys laksto“, – įtarimais dalijosi moteris.

Galina Kučinskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Labai norėjo ėsti?

Gyvūnų prižiūrėtoja kreipėsi į kitų gyvūnų prieglaudų vadovus, perspėdama, kad labiau saugotų savo augintinius.

„Toje vietoje buvo tik patinai, patelių ten nebuvo. Todėl ir spėju, kad vilkas labai norėjo valgyti. Nėra kito tokio dydžio gyvūno, kuris taip draskytų tvorą. Esame labai sukrėsti. Toje teritorijos pusėje neturime elektros, tad ir kameros šioje situacijoje nepagelbės“, – kalbėjo moteris.

Vilko pėdsakų gyvūnų prižiūrėtojai nelabai ieškojo, nes aplink yra pievos, tad žolėje sunku aptikti.

Šalia Klaipėdos įsikūrusios gyvūnų prieglaudos „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė patikino, kad iki uostamiesčio vilkai dar neatklydo.

„Taip nutinka dėl to, kad žvėrims nebeliko vietos miškuose. Pačių miškų mažėja, kertami ištisi plynai. O vilkai šiuo metu jau moko vaikus medžioti“, – kalbėjo G. Kučinskienė.

Taip nutinka dėl to, kad žvėrims nebeliko vietos miškuose.

Abejojo versija

Šalia Klaipėdos įsikūrusio zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas stebėjosi įvykiu, nes vilkai – itin atsargūs gyvūnai.

„Gal tai šuo, kuris norėjo pjautis su ten buvusiais patinais? Jei teritorijoje buvo nors viena rujojanti patelė, patinas ją už pusės kilometro užuodė. Ėjo patinas į pasimatymą, o sutiko didelius patinus prie tvoros“, – vieną versijų kėlė E. Legeckas.

Jis pabrėžė, kad vilkai šiuo metu vaikšto bandomis, nes moko vaikus medžioklės.

„Šuo – ne pats skaniausias maistas vilkui. Vilkui daug lengviau šunį nuo grandinės kaime nusitempti. Man labai kelia abejonių vilko versija. Vilkai šiuo metu ieško avių, telyčių. Bet tai labai atsargūs gyvūnai. Lapė daug kvailesnė už vilką. Ji tuo pačiu keliu visą žiemą vaikšto“, – svarstė E. Legeckas.

Metalinė tvora nuo vilkų, pasak E. Legecko, neapsaugo.

„Pas Antaną Bosą buvo atvejis – vilkai greitai vielinę tvorą ištampė, per naktį pabėgo. Šunims vielinė tvora – skausmingas reikalas. Kol graužė medį, jam skanu buvo, jis agresyvumą savo rodė. O kai pasiekė metalą, tik priekiniais dantimis jį galėjo suimti. Todėl ir nepasisekė jos išdraskyti. Jei būtų buvę vilkai, per naktį vielinę tvorą būtų ištampę. Jei vilkų būtų buvę daugiau, pievą būtų ištrypę“, – nuomonę išsakė E. Legeckas.

Jis teigė, kad pirmiausia reikėtų dairytis, ar kaimynystėje vilkai buvo išpjovę gyvulių, tik tuomet būtų galima laikytis versijos, kad prieglaudą puolė vilkas.