Nenori griauti namų

Panašu, kad rajonui teks perimti valstybinius kelius, o šie turės virsti gatvėmis.

Rajono savivaldybės specialistai šiuo metu rengia Slengių, Mazūriškių ir kitų uostamiesčio priemiesčių infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimą.

Dėl šių pakeitimų planą teko derinti su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

"Kelių direkcija pagal šio plano sprendinius reikalauja perimti tranzitinius kelius. O tranzitiniam keliui reikia išskirti 42 metrų pločio koridorius. Kai kur šiose teritorijose palei kelius stovi ne tik tvoros, bet ir namai. Tai yra neįmanoma užduotis. Valstybės poreikiams šių teritorijų neįmanoma paimti, reikėtų išpirkti", – situaciją aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius.

C kategorijos gatvės

Kelių direkcijos siūlymus nagrinėję Klaipėdos rajono tarybos nariai Ekonomikos ir biudžeto komitete kėlė klausimą, ar vertėtų šiuos kelius paversti gatvėmis?

Paprastai tariant, jei šie keliai būtų registruoti kaip C kategorijos gatvės, tereikėtų 32 metrų pločio "koridoriaus".

"Bet kai kur gali likti ir 24 metrai. Tada mums atsirastų galimybė realizuoti specialųjį planą. Pagal reikalavimą, direkcija investuoja tik į tranzitinius kelius, savivaldybė turi įrengti jungiamuosius kelius ir nuovažas", – aiškino G.Kasperavičius.

Vaclovas Dačkauskas. Vytauto Petriko nuotr.

Virsta nauju miestu

Rajono savivaldybei siūloma perimti centrinės uostamiesčio Liepų gatvės dalį nuo Klaipėdos miesto ženklo iki viaduko ties Palangos plentu.

Taip pat siūloma perimti Smeltaitės gatvės dalį, Ežero gatvę, kelio Nr. 2234 dalį.

"Liepų gatvės negalime perimti, nes tai nebūtų įmanoma, ji yra Klaipėdos mieste", – sakė G.Kasperavičius.

Ekonomikos ir biudžeto komitete svarstant kelių klausimą, tarybos narys, buvęs rajono meras Vaclovas Dačkauskas pabrėžė, kad priemiestis jau tampa miestu.

"Ateityje čia bus miestas. Mieste turi būti gatvės, o ne krašto ar magistraliniai keliai. Mano nuomone, reikia juos perimti", – kalbėjo V.Dačkauskas.

Rajono tarybos nariai svarstė, kaip pasielgti, nes kai kur Kelių direkcija dar turi pabaigti projektus.

Tačiau delsti taip pat nenorima, nes priemiesčiuose nori kurtis prekybos centrai, kurie taip pat pasiruošę investuoti į gatvių įrengimą, sankryžų sutvarkymą.

Kamuoja spūstys

Priemiesčiuose gyvenantiems žmonėms didžiausias galvos skausmas – spūstys įvažose į Klaipėdą.

Nuo uostamiesčio pusės iki Palangos plento viaduko driekiasi Liepų gatvės dalis, o už viaduko prasideda rajonui priskirtas kelias.

Šis čia labai siauras, todėl susiformuoja tarsi savotiškas "butelio kakliukas".

Eismo specialistai senokai aiškina, kad fiziškai neįmanoma išspręsti spūsčių problemos, nes kelias yra toks, koks yra.

Reikėtų jį platinti, tačiau ar rajono savivaldybė bus pajėgi pati savo jėgomis imtis tokių rekonstrukcijų, kai kelias nuosavybes teise nebepriklausys Kelių direkcijai?

"O kodėl ne? Mūsų savivaldybė yra turtingiausia respublikoje. Ką, mes negalime prisidėti? Aš dar prieš metus siūliau, kad reikia perimti tas gatves ir formuoti finansavimą. Jei Kelių direkcija nesprendžia, reikia spręsti klausimą savivaldybės lėšomis", – akcentavo V.Dačkauskas.

Mūsų savivaldybė yra turtingiausia respublikoje.

Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas tikino, kad Sendvario seniūnijoje esančios gyvenvietės virsta rimtu gyvenamuoju rajonu.

"Po Gargždų tai antra skaitlingiausia gyvenamoji zona. Tai jau beveik miestas. Čia tie, kuri dirba uostamiestyje, o gyvena rajone. Jie save laiko klaipėdiečiais. Bet problemą reikia spręsti. Gerai, kad Kelių direkcija sutvarkė tris gatves, bet reikia lietaus kanalizaciją nuvesti, apšvietimo reikia, o visa tai – nemenkos investicijos. Reikės mums tai daryti", – kalbėjo V.Dačkauskas.

Reakcijos: Klaipėdos rajono meras B.Markauskas tikino, kad rajonas nedžiūgauja dėl papildomų įsipareigojimų, tačiau savivaldybė nebegali ramiai žiūrėti į nesprendžiamas problemas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nukreiptų srautus

Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas G.Kasperavičius paaiškino, kad specialiuoju planu norima spręsti ir kitų įvažų į Klaipėdą problemas.

"Tai ne tik Liepų gatvės klausimas, bet ir Tauralaukio viadukas. Paprastai tariant, keičiant kelio statusą į gatvės, būtų menkesni reikalavimai koridorių formavimui, vadinasi, atsirastų galimybė numatyti eismo juostų praplatinimą", – patikino G.Kasperavičius.

Rajono architektai svarsto visus įmanomus būdus, kur paskirstyti automobilių srautus.

Pavyzdžiui, nuo po magistrale esančio apsisukimo, kur yra tunelis važiuojant Vilniaus link, galima nukreipti srautą keliu, kuris nuveda į Jokūbavo kelią.

Dalis automobilių galėtų judėti šia atšaka, taip sumažėtų mašinų nuo Jakų žiedinės sankryžos iki posūkio į Liepų gatvę.

Ne iš gero gyvenimo mes tuos kelius perimame.

"Problemą spręstų keli aspektai – gatvių platinimas, sankryžų sutvarkymas, jungiamųjų gatvių įrengimas. Reikia kompleksinio sprendimo. Tarp įvažos į Klaipėdą nuo Tauralaukio iki Liepų gatvės įvažos Žvyro gatvė galėtų tapti jungtimi, kuri taip pat nukreiptų dalį srauto. Iš viso turėtų būti keturios jungtys, kurios išskaidytų automobilių apkrovas keliams. Mes kuriame miestą. Reikia tai suprasti", – kalbėjo G.Kasperavičius.

Realūs sprendimai

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas patikino, kad rajono savivaldybė ne su dideliu džiaugsmu perima kelius, o to imasi dėl būtinybės.

"Ne iš gero gyvenimo mes tuos kelius perimame. Jie per laiką yra tapę gatvėmis, o ne keliais. Tačiau aš, kaip meras, galiu patikinti, kad savivaldybė žymiai greičiau galėtų reaguoti į gyventojų pageidavimus, jei tie keliai būtų mūsų", – kalbėjo B.Markauskas.

Sendvario seniūnijoje, Slengiuose, Ginduliuose, dviejuose Klemiškės kaimuose, Mazūriškėse gyvena beveik 11 tūkst. gyventojų.

Kai formuojasi toks gyventojų tankis, savivaldybė sulaukia daugybės prašymų, o kartais ir reikalavimų.

"Vieniems reikia greitį slopinančių kalnelių, kitiems jų nereikia, nes jie kelia triukšmą. Kiti nori greičio matuoklio, dar vieniems trūksta šaligatvių. Mes suprantame, žmonės čia kuriasi ilgam ir jie nori infrastruktūros", – teigė B.Markauskas.

Pasak rajono mero, savivaldybė daug lanksčiau gali reaguoti į prašymus nei Kelių direkcija.

"Gyventojui visai nesvarbu, ar tai valstybinės reikšmės, ar savivaldybės kelias. Perėmę šiuos kelius galėsime žymiai greičiau reaguoti. Ten, kur matysime, kad reikia sprendimų, juos ir priimsime. Nes labiausiai tai skauda mums", – patikino Klaipėdos rajono meras B.Markauskas.

Rajono savivaldybės taryba Kelių direkcijos siūlymui perduoti rajonui kelius pritarė tik su papildomomis išlygomis.

Prašoma iki perdavimo momento kelius sutvarkyti, taip pat nurodoma, kad Liepų gatvės dalies rajonas neims, nes ji priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei.