„Nejaugi ruošiatės trinkelėmis iškloti Olando Kepurės skardį?“ – tokį laišką žmogus išsiuntė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai.

Aplinkosaugininkai nustebo dėl tokio kreipimosi.

„Labai smagu, kad žmonės domisi ir reaguoja. Vos spėjome užbaigti vieną darbų etapų ir štai jau buvome pastebėti“, – juokėsi direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistas Erlandas Paplauskis.

Dėl erozijos Olando Kepurės skardis paveikiamas 50 cm per metus.

„Mėginome įvairius būdus – pylėme drožles, kad tik pavyktų sustabdyti eroziją. Didelių investicijų negalime čia diegti. Nesinori kloti lentinių takų“, – pasakojo E. Paplauskis.

Aplinkosaugininkai sulaukė pasiūlymo naudoti natūralias priemones.

„Kai erozija vyksta dėl intensyvaus lankymo, turime tik du variantus – riboti objekto lankymą, o to nenorime daryti, arba kompensuoti žalą. Buvo parengtas Olando Kepurės skardžio tvarkybos projektas, kuris finansuojamas Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Tai lėšos, kurios surenkamos už taršos pažeidimus“, – patikino specialistas.

Aplinkosaugininkai apsisprendė skardžio erozinius židinius užpilti ir sutankinti molio ir žvyro mišinio gruntu, artimu natūraliai čia esančios uolienos morenai.

Olando Kepurėje, skaitiklio duomenimis, šiemet jau apsilankė 407 tūkst. lankytojų, pernai užfiksuota 418 tūkst. apsilankymų.

Žmonių trypimas daro didelį poveikį, nelikus augmenijos, nupustomas smėlis, atsiveria medžių šaknys, natūraliai spartėja erozija.

Šiemet sutvarkytas apie 600 kvadratinių metrų erozinių židinių plotas.

Darbus atskiruose ruožuose planuojama vykdyti kasmet, kad nereikėtų riboti lankymo.

Galbūt ateityje bus priimtas sprendimas įrengti lentinius takus kaip per kopas, tačiau pradžioje išbandomas pigesnis ir optimalesnis variantas. Nuspręsta gruntą sutankinti molio ir žvyro mišiniu.