Klaipėdoje ieškoma naujų būdų, kaip kovoti su pastatų sienas terliojančiais grafitininkais. Tokių pažeidimų pastaruoju metu ženkliai padaugėjo. Didesnį dėmesį jiems skiria ir policija, ir miesto valdžia.

Klausimas tapo prioritetiniu

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas tvirtino, kad sienų terliojimas yra viena iš pagrindinių problemų uostamiestyje.

„Gal tai ir nėra sunkus nusikaltimas, kuris turi labai rimtų pasekmių, bet pastatų savininkams sukelia daug rūpesčių. Dėl to tokiems pažeidimams skiriamas didelis dėmesys“, – tvirtino viršininkas.

Pasak A.Motuzo, praėjusių metų pradžioje situacija dėl grafitininkų buvo chaotiška iš policijos pusės. Į kiekvieną atvejų buvo žiūrima atskirai. Juos tyrė atskiri komisariatai pagal vietą.

Tačiau darbą pradėta organizuoti taip, kad informacija apie pažeidimus būtų koncentruota vienų pareigūnų rankose, kad būtų galima stebėti procesus, tendencijas.

Praėjusių metų pradžioje buvo sudaryta grupė tokioms nusikalstamoms veikoms tirti.

„Šis klausimas tapo prioritetiniu. Pažeidimų tyrimus atlieka savo srities profesionalai. Nustatyti sienų terliotojus nėra paprasta. Dėl to tam skiriamas didelis dėmesys“, – teigė vadovas.

Baudos yra per mažos

A.Motuzas atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už pastatų terliojimą neatbaido nuo tokių pažeidimų.

„Išaiškinome ne vieną tokį atvejį. Buvo skirtos nuobaudos. Tačiau pažeidėjai neatsisakė šios nusikalstamos veikos. Tai rodo, kad bausmė neatgraso nuo nusikaltimo. Gal vertėtų inicijuoti sankcijų griežtinimą, tačiau viltis, kad taip ir bus nėra perspektyvu“, – pabrėžė viršininkas.

Pasak pareigūno, aiškinantis sienų terliotojus glaudžiai bendradarbiaujama su Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi.

„Kartu pasiekėme, kad dėl terlionių pastatų savininkai, gyventojai kreiptųsi į policiją. Kuo daugiau žmonių kreipiasi, tuo didesnė tikimybė identifikuoti pažeidėjus. Be to, žmonės gali tikėtis, kad jiems bus atlyginti nuostoliai. Pastarieji taip pat yra kaip drausminimo priemonė“, – teigė viršininkas.

A.Motuzas vylėsi, kad savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius bus išplėstas ir galės dirbti ne tik dieną, bet ir tamsiuoju paros metu, kada dažniausiai vykdomi tokie nusikaltimai.

„Prisidėsime visomis įmanomomis priemonėmis, kad būtų užkirstas kelias tokiems pažeidimams“, – pabrėžė pareigūnas.

Terlionės – saviraiškos būdas

Grupės, kuri tiria, kas grafičiais darko pastatų fasadus, vadovas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis pasakojo, kad šiuos pažeidėjus galima suskirstyti į dvi grupes.

Pirmai jų priskiriami 12-14 metų paaugliai, kurie tiesiog terlioja pastatų sienas. Kitiems toks elgesys yra saviraiškos forma. Jie išterlioja pastato siena, kad piešinį pamatytų kuo daugiau žmonių.

„Problemos sprendimas turėtų prasidėti ne tik nuo tokių asmenų sulaikymo, bet ir prevencijos. Tačiau pastaroji slidus dalykas. Informacijas sklaida gali virsti terlionių skatinimu“, – tvirtino pareigūnas.

Pasak Z.Turskio, pastaruoju metu mieste buvo grafitininkų suaktyvėjimas. Ant pastatų fasadų atsirado naujos terlionės. Šie įvykiai yra tiriami.

„Negaliu daug pasakyti, kad nepakenktų tyrimui. Tačiau stebime kelias jaunuolių grupes, kurios įtariamos išpaišius tuos namus. Tikimės, kad tyrimai baigsis sėkmingai“, – pabrėžė pareigūnas.

Siūlys specialius dažus

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė pabrėžė, kad kontrolieriai nepuola bausti pastatų, ant kurių sienų išpiešti grafičiai, savininkų ar valdytojų.

Prieš dvejus metus miesto tarybai patvirtinus taisykles, kad turi būti užtikrinta estetiška fasadų išvaizda, gyventojams buvo duotas pusmetis juos susitvarkyti, pranešti policijai apie pažeidimą. Tik vėliau prasidėjo patikrinimai. Tada buvo surašyta 50 protokolų.

K.Vintilaitė atkreipė dėmesį, kad nebuvo nė vieno teisminio ginčo su pastatų savininkais ar valdytojais. Jie sąmoningai priėmė sankcijas ir uždažė grafičius.

Praėjusiais metais kontrolieriai dar draugiškiau pradėjo bendradarbiauti su pastatų valdytojais ir savininkais. Jiems buvo rašomi ne protokolai, o reikalavimai susitvarkyti pastatus.

„Susitikdavome, aptardavome laiką, per kiek šie uždažys grafičius. Taip mieste buvo sutvarkyta apie 70 pastatų“, – komentavo vedėja.

Anot K.Vintilaitės, 2013 metų pabaigoje buvo stebimas geras reiškinys. Didelė dalis grafičių mieste buvo uždažyti. Buvo savotiškas štilis.

„Tačiau dabartinė situacija rodo, kad prie šio klausimo reikia grįžti, sutelkiant visas pajėgas. Tad vėl pradėsime pavasarinius patikrinimus“, – pabrėžė vedėja.

Kontrolieriai ketina ne tik rašyti reikalavimus nuvalyti pastatų sienas, bet ir siūlys pastatus padengti specialia medžiaga. Terliones atsiradusias ant tokių pastatų eina paprasčiausiai nuplauti.

„Jei piešiniai bus greitai nuplaunami, bus neįdomu piešti. Aišku, visų namų nepadengsi tokia medžiaga, bet pačius problematiškiausius būtų galima“, – komentavo vedėja.