Pereiti į pagrindinį turinį

Prieš Rugsėjo 1-ąją – minorinės gaidos

2024-08-24 02:00

Iki naujų mokslo metų pradžios liko nedaug. O atmintyje – pernykščiai metai, kai situacija buvo gana įtempta: mokytojai streikavo, mokyklos turėjo dirbti pagal naujas programas, tačiau naujų vadovėlių nebuvo, o protestuodama grupė klaipėdiečių pedagogų ir moksleivių leidosi pėsčiomis į Vilnių. Šiais metais mažai kas pasikeitė, tik laukia ir naujų iššūkių.

Laukimas: nuo šios rugsėjo 1-osios šalies mokyklose laukia pokyčiai, nors, kaip įsitikinusios švietimo bendruomenės, šiems iššūkiams ir vėl nepasirengta. Laukimas: nuo šios rugsėjo 1-osios šalies mokyklose laukia pokyčiai, nors, kaip įsitikinusios švietimo bendruomenės, šiems iššūkiams ir vėl nepasirengta.

Aplinkraštis situacijos nekeičia

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė patvirtino gavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos aplinkraštį, kuriame pažymėta, kad „visiems mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, 2024–2025 mokslo metais numatyta didinti mokytojo pareiginės algos koeficientą dėl veiklos sudėtingumo“.

„Šis pakeitimas patvirtintas, atsižvelgiant į tai, kad vadovėliai, mokymo priemonės ir kita metodinė medžiaga, padedantys mokytojams įgyvendinti atnaujintas bendrąsias programas, dar kuriami ar tobulinami ir darbas pagal šias programas vis dar kelia iššūkių bei didina mokytojų veiklos sudėtingumą“, – rašoma aplinkraštyje.

L. Juknienės teigimu, ši žinia gera, bet per metus iš esmės niekas nepasikeitė, išliko problema dėl atnaujintų programų, nėra vadovėlių.

„Dar viena problema – mokytojų trūkumas valstybės mastu irgi nesprendžiamas. Šiuo metu visoje Lietuvoje trūksta virš 600 mokytojų, Klaipėdoje – apie pusės šimto. Vadinasi, kitiems mokytojams didėja krūviai, o jie jų tiesiog nepakelia, pradeda sirgti profesinėmis ligomis, buvo atveju Klaipėdoje, kai tiesiog iš pamokos mokytojus teko išvežti į ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobiliu“, – tvirtino L. Juknienė.

Peržiūrėjus šių metų pirmakursių skaičius pedagogikos specialybėse, perspektyva irgi nėra džiuginanti.

„Pavyzdžiui, šiemet chemijos studijas pasirinko vos vienas studentas, fizikos niekas nepasirinko. Juk šių specialistų labiausiai trūksta. Trūksta ir lietuvių bei anglų kalbų mokytojų, informatikų. Savaitgalį ministrė (Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – A. D.) savo interviu pažymėjo, kad tai yra pasaulinė problema, bet mus neramina esminis politikų požiūris į švietimą Lietuvoje“, – vardijo L. Juknienė.

Laima Juknienė / Vytauto Petriko nuotr.

Visiškas švietimo fiasko

Šiemet prieš naujuosius mokslo metus švietimo bendruomenes itin jaudina naujovė – įtraukusis ugdymas.

„Šiemet įtraukusis ugdymas jau turės būti įgyvendinamas mokyklose. Bet patys ministerijos atstovai pripažįsta, kad tam dar nepasiruošta. Ir tai, ką mes pernai savo streiko reikalavimuose kėlėme, ilgainiui pasitvirtino. Šiandien galime teigti, kad švietimo pertvarka patyrė fiasko. Kalbu apie tarpinius egzaminus, 2 tūkst. moksleivių darbų dingimą, pakeistus egzaminų rezultatus. Po tokių valstybinio lygio skandalų net nežinau, kas turėtų atsistatydinti“, – kalbėjo L. Juknienė.

Anot jos, dabar yra naujai patvirtinti abiturientų ir tarpinių egzaminų grafikai, visi jie perkelti į birželio mėnesį.

„Maža to, dabartiniu metu nebeužtenka valstybinių egzaminų darbų vertintojų. Nuo kitų metų valstybinį brandos egzamino darbą jau galės vertinti ir pagrindinio ugdymo mokytojai, ir net gali būti įtraukiami pradinių klasių mokytojai. Mes priblokšti esamos situacijos ir tokio valstybininkų požiūrio į švietimą“, – teigė L. Juknienė.

Be to, esą kyla klausimas, ką visi kiti mokiniai, kurie nelaikys egzaminų, veiks birželio mėnesį?

„Prailginti mokslo metai buvo tam, kad pagerėtų ugdymo kokybė. Bet iš tikrųjų ta ugdymo kokybė birželio mėnesį ženkliai blogėja arba tos pamokos yra nekokybiškos“, – pabrėžė L. Juknienė.

O gal Lietuvoje nereikia išprususių, išsilavinusių žmonių, tada juos lengviau valdyti?

Kodėl tyli tėvai?

Prieš mėnesį mokytojus pasiekė ministerijos projektas, kad pagaliau yra pakeista mokytojų krūvio sandara.

„Liepos 22 d. pasirodė tas projektas, iki rugpjūčio 2 d. turėjome teikti pasiūlymus ir rugpjūčio 14 d. tas projektas buvo patvirtintas, bet kai visi mokytojai atostogauja ir negali pareikšti savo nuomonės. Kaip pernai ir kalbėjome, dabar akivaizdu, kad norai, jog mokytojų atlyginimas siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, bus neįgyvendintas“, – teigė L. Juknienė.

Tiesa, nuo rugsėjo mokytojų atlyginimas didės 10 proc., bet ne 15,5 proc., kaip buvo skelbiama.

Tačiau L. Juknienę labiau neramina, kad nėra jokios tėvų reakcijos.

Kaip vaikams mokytis namuose, kai nėra vadovėlių, metodinės medžiagos?

„Gavau raštą iš specialiosios mokyklos. Ten mokytoja turi vienintelį vadovėlį, kurį spalvotai turi kopijuoti vaikams savo lėšomis, kad jie galėtų mokytis. Ir čia kyla dar vienas klausimas, kas prisiims atsakomybę už visišką švietimo sistemos fiasko valstybėje? Mes ritamės labai stipriai į duobę, bet dugno dar nėra ir kada jis bus pasiektas, neaišku“, – kalbėjo Klaipėdos pedagogų profsąjungos atstovė.

Išprususių žmonių nereikia?

Anot L. Juknienės, negalima teigti, kad nuo pernai visai niekas nepasikeitė švietime.

Kažką vis dėlto bandoma keisti, bet rezultatų, deja, nėra, o švietimo problemos gilėja.

„Ar planuojame kokias nors protesto akcijas? Streikus galima organizuoti kas penkerius ar septynerius metus, tačiau dabar reikia, kad sukiltų visa švietimo bendruomenė, ne tik mokytojai, reikėtų, kad savo poziciją pagaliau išsakytų tėvai, nes mokytojų balsų nei politikai, nei Vyriausybė negirdi, tai gal bent tėvus išgirs“, – svarstė L. Juknienė.

Pagaliau esą kas mokys vaikus, nes mokytojų trūksta, jie pervargę, į ugdymo sistemą įsilieja ne specialistai.

„Klausimas tėvams: kaip jie mano, kokią ugdymo kokybę gaus jų vaikai? Tiesa, yra išeitis – privačios mokyklos, kurių dabar daugėja. Ten visai kitos darbo sąlygos nei įprastoje mokykloje ir moksleivių skaičius klasėse mažesnis. Gal kažkam yra naudinga, kad švietimą, kaip ir mediciną, perimtų privatus sektorius, kaip Jungtinėje Karalystėje. Kur, jei tėvai nori, kad vaikas gautų gerą išsilavinimą, siunčia jį mokytis į privačią mokyklą, o ne į valstybinę“, – dėstė L. Juknienė.

Tačiau esą Lietuvoje ir taip didėja socialinė atskirtis, o daugumai tėvų į privačias mokyklas leisti vaikų nėra jokių galimybių.

„Prieš naujuosius mokslo metus nuotaikos yra gana pesimistinės. Norisi palinkėti visiems susitelkimo, kad visa švietimo bendruomenė, ne tik mokytojų profesinė sąjunga, keltų, viešintų ir spręstų tas problemas. O gal Lietuvoje nereikia išprususių, išsilavinusių žmonių, tada juos lengviau valdyti?“ – retoriškai klausė L. Juknienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų