Vis dažniau prieš prisiekdami amžiną meilę būsimi jaunavedžiai rūpinasi ne jungtuvių šventės akcentais, o turto dalybomis po galbūt laukiančių skyrybų. Jaunųjų nestabdo ir tai, kad tokioms poroms užveriamos bažnyčių durys. Patys skyrybų ekspertai pripažįsta, kad sutartis – žingsnis skyrybų link. Vis dėlto praėjusiais metais Vedybų sutarčių registre jų įregistruota daugiausia per dešimtmetį.

Palanga aplenkė didmiesčius

Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomas Vedybų sutarčių registras pradėjo veikti 2002-aisiais.

Nuo tada visos būsimųjų jaunavedžių arba jau susituokusiųjų sudarytos vedybinės sutartys čia ir registruojamos.

Šios įstaigos duomenimis, daugiausia vedybinių sutarčių prieš ir po vestuvių sudaroma didžiuosiuose miestuose. Vien praėjusiais metais Klaipėdos notarai patvirtino 112 tokių dokumentų.

Daugiausia susitarimų 2014 metais "laimino" sostinės notarai – 416.

Vis dėlto skaičiuojant vedybų sutarčių skaičių 10 tūkst. gyventojų, pernai daugiausia jų teko Palangai (7,8 sutarties 10 tūkst. gyventojų), antroje vietoje – Vilnius (7,7 sutarties 10 tūkst. gyventojų).

Uostamiestyje 10 tūkst. gyventojų tenka 7,1 vedybų sutarties.

Dešimtmečio rekordas

Šiemet Klaipėdoje būsimieji jaunavedžiai arba jau santuokos įžadus davę žmonės taip pat nesnaudžia – registre jau yra daugiau nei dvi dešimtys sutarčių.

Iš viso šiuo metu Vedybų sutarčių registre yra įregistruotos 8 338 sutartys, iš jų 864 sutartis patvirtintos uostamiestyje.

Centrinės hipotekos įstaigos atstovai patikino, jog toks turtinių santykių sprendimo įsipareigojimas galimų skyrybų atveju vis populiarėja.

Įstaigos vyriausiojo patarėjo Arnoldo Tomaševičiaus teigimu, pernai sutarčių buvo įregistruota daugiausia nuo pat Vestuvių sutarčių registro įkūrimo prieš daugiau nei dešimt metų.

2014 m. sudaryta 1 250 vedybų sutarčių, 2013 m. – 1 075, o 2002 m. – 24.

Pernai uostamiestyje daugiausia sutarčių registruota kovą, o visoje Lietuvoje – liepos–rugsėjo mėnesiais.

Atitoksta jau susituokę

Šiuo metu esama dviejų rūšių vedybinių sutarčių. Vienos jų apsprendžia poros turtinius santykius ir yra sudaromos iki vedybų, o kitos gali būti sudaromos ir jau gyvenant santuokoje.

Pastarųjų, A.Tomaševičiaus teigimu, ir pasitaiko daugiausia. Iš pernai įregistruotų sutarčių 32 proc. – ikivedybinės, daugiausia sutarčių sudarius santuoką pasirašoma pirmąjį bendro vedybinio gyvenimo penkmetį (33 proc.).

Analogiška tendencija pastebima ir uostamiestyje.

Klaipėdoje ikivedybinės sutartys sudaro 35 proc. Daugiausia povedybinių sutarčių – 36 proc. – sudaroma 1–5 santuokos metais.

Pasirašo ir senoliai

Uostamiestyje, kaip ir visoje Lietuvoje, dažniausiai vedybų sutartis sudaro 31–40 metų sutuoktiniai. Tokio amžiaus sutartis sudariusiųjų yra beveik pusė.

Centrinės hipotekos įstaigos atstovai teigė, jog pernai nebūta nė vienos poros iki 20 metų, kurie dar prieš santuoką arba gyvendami joje jau svarstytų, kaip dalysis užgyventas gėrybes skyrybų metu.

Kol jaunieji sutuoktiniai ir būsimieji jaunavedžiai pasaulį mato rožinėmis spalvomis, gyvenimo patirties sukaupusieji nesnaudė. Praėjusiais metais Klaipėdoje vedybų sutartis sudarė 1 vyras ir 1 moteris, kurių amžius – daugiau nei 71 metai.

Visos Lietuvos mastu tokių dar daugiau.

Bažnyčia vertina griežtai

Nors vedybų sutartis sudarančiųjų būrys nuolat auga, tačiau visuomenėje toks santykių sprendimo būdas vertinamas prieštaringai.

Prie altoriaus norintiems žengti jauniesiems vedybų sutartis gali tapti kliūtimi siekiant Dievo palaiminimo bendram gyvenimui.

Bažnyčia apie tokias sutartis turi tvirtą ir aiškią poziciją. Tai esąs aiškus santuokos įžadų nepripažinimas jų dar nė nedavus.

"Bažnyčia vertina labai paprastai. Jeigu yra priešvedybinė sutartis, priesaika veikiausiai yra negaliojanti. Priesaikos metu pasakoma, paprastai tariant: niekada tavęs neišduosiu. O sutartis kalba apie tai, kad jeigu kada nors išduotų, tai turtą teks dalyti taip ir kitaip", – aiškino Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas Virgilijus Poškus.

Santuokos nelaimintų

Kunigo teigimu, duodamas santuokos įžadus žmogus savo išrinktajam patiki saugoti savo vienintelę vietą, kurios pats apsaugoti negali – užnugarį.

"Kai sudaroma sutartis, priesaika tampa graži, plastikinė butaforija, kurioje nėra tikrosios priesaikos", – paaiškino V.Poškus.

Pašnekovas patikino, jog Bažnyčiai sužinojus, kad tuoktuves planuojantys jaunieji jau pasirašę vedybinę sutartį, – jiems šventovės durys jungtuvių laiminimui būtų užvertos.

Bažnyčia įsitikinusi, kad jeigu žmogus žino, jog vis dėlto nėra pasirengęs gyventi sykiu su savo išrinktuoju ir dėl tokio gyvenimo stengtis iš visų jėgų, bei dar daugiau – turi atsarginį planą, santuoka – ne jam.

"Čia taip, kaip vaikystėje, – žiūri į akis, gražiai kalbi, o už nugaros rodai špygą ir sakai, kad tai nesiskaito. Jeigu sužinotume tokį dalyką, santuokos nebūtų", – nukirto klebonas.

Rengiantis santuokai, kunigai su būsimais jaunavedžiais kalbasi įvairiomis temomis, tačiau, kunigo teigimu, iki šiol nepasitaikė porų, kurios prisipažintų sudariusios tokias sutartis, mat puikiai supranta, kad tokiu atveju kalbos apie Santuokos sakramentą nė būti negalėtų.

Prieštarauja meilės sąvokai

V.Poškus pripažino, jog kartais pastebima porų, kai svarbiausia tuoktis skatinanti priežastis – vieno sutuoktinių turtas. Tokios poros esą iš tiesų neturi sutuoktinio – žmogaus, kuriam patikėtų savo užnugarį.

"Santuokos imitavimas yra dažnas", – teigė pašnekovas.

Dvasininko teigimu, nenuostabu, kad labai jauni žmonės nėra linkę sudaryti tokių į skyrybas vedančių sutarčių, mat paprastai jie teturi vos važiuojantį automobilį. Be to, kad ir menkų materialinių gėrybių dalijimasis su kitu žmogumi jų negąsdina.

Santuokas, lydimas minėtų dokumentų, V.Poškus pavadino ekonominėmis sutartimis ir užtikrino, jog tokie santykiai prieštarauja ir meilės supratimui.

"Meilės apibrėžimas, kurį supranta ir vaikas, ir suaugęs žmogus, yra: gebėjimas pasidalyti tuo, ką turi geriausio ir gražiausio. Kitaip sakant, iš savo kišenių ir rankinių ištrauki tai, ką turi geriausio, ir dedi ant bendro stalo. O kai prasideda tokie išsisukinėjimai, atsiranda priemaišų ir supranti, kad tai – tik meilės indikacija", – konstatavo klebonas.

Jauni apie sutartis nemąsto

Kalbant apie vedybų sutartis, į antrąją barikadų pusę stoja skyrybų ekspertai. Jie pripažįsta, jog prieš vestuves ar po jų pasirašytas susitarimas nepadeda sušvelninti bendro gyvenimo pabaigos širdgėlos, tačiau turto dalybas išsprendžia be vargo.

"Skyrybų atveju jau nebereikia dalytis turto. Ypač tai aktualu tada, kai skyrybos vyksta ne gražiuoju, o keliamas ieškinys. Tai automatiškai palengvina patį procesą, nes turtas jau buvo aptartas", – dėstė specializuotos teisinių paslaugų uždarosios akcinės bendrovės "Tikroji turto kaina" Skyrybų centro Klaipėdos filialo atstovė Jovita.

Pašnekovė pripažino, jog apie vedybų sutartis žmones susimąstyti priverčia tik sukauptas turtas. Sužadėtiniai tokių klausimų paprastai nesprendžia.

"Kol žmonės yra jauni ir nėra turtingų tėvų vaikai, nėra sukaupę turtų, jie apie tokias sutartis net nepagalvoja", – dėstė uostamiesčio filialo darbuotoja.

Žingsnis išsiskyrimo link

Skyrybų centro atstovės teigimu, neretai tokias sutartis sudarinėja krepšininkai, kurie jau iki vestuvių sukaupia nemažai vertingo turto.

"Kaip aš sakau, jeigu žmogus daro vedybų sutartį, tai yra vienas žingsnis skyrybų link. Tačiau tai yra mano asmeninė nuomonė", – pripažino pašnekovė.

Neretai pasitaiko ir taip, kad mažiau apsaugota tokių sutarčių lieka moteris, mat po vestuvių ji turės gimdyti ir auginti vaikus, todėl kurį laiką ji nekils karjeros laiptas, o vyras tuo metu uždirbs ir kaups pinigus. Todėl esą akivaizdu, kad vedybų sutartys moraliniu požiūriu veikiausiai yra destruktyvios.