81 proc. žūsta namuose

Gyventojai, neturėdami kur statyti dviračių, paspirtukų, vaikų vežimėlių, kartais juos pastato prie savo buto laiptinėje arba koridoriuje.

Kiti laiptines apstato daiktams susidėti skirtomis spintelėmis ar gėlių vazonais.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė nurodė, kad apie 80 proc. gaisruose žūstančių žmonių žūsta būtent savo namuose.

„Pavyzdžiui, 2023 m. Lietuvoje gaisruose žuvo šimtas, iš jų 81 žuvo gyvenamajame sektoriuje. Peršasi išvada, kad gyvename nesaugioje aplinkoje, t. y. nesirūpiname savo namų saugumu. Gaisrui kilus daugiabutyje, labai svarbu, kad ne tik butuose būtų užtikrinama maksimali sauga, bet ir bendro naudojimo patalpose. Tam, kad būtų galima operatyviai ir saugiai evakuotis patiems arba kad būtų galima ugniagesiams evakuoti gyventojus, patalpose esantys objektai neturi trukdyti arba apsunkinti vykdomos evakuacijos. Ne mažiau svarbu ir tai, kad turi būti užtikrinamas saugus ir greitas ugniagesių gelbėtojų darbas gaisro metu“, – teigė vyriausioji specialistė.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trukdo ir evakuacijai

Pasak A. Maslauskienės, jeigu bendro naudojimo patalpose kaupiamos įvairios degios medžiagos, pavyzdžiui, namų apyvokos daiktai, baldai, net gėlių vazonai ir pan., taip trikdoma ne tik evakuacija, bet ir ugniagesių darbas.

Uždūmintoje patalpoje matomumas – sudėtingas, be to, su priemonėmis, sveriančiomis ne vieną dešimtį kilogramų, ugniagesiams yra sunku judėti patalpomis.

Būtina vengti degių medžiagų sandėliavimo bendro naudojimo patalpose.

Dėl to gaištamas laikas ieškant gaisro židinio, nukentėjusiųjų, ilgiau užtrunka incidento likvidavimas.

„Sandėliuojant įvairius daiktus sukeliama rizika gaisrui kilti bendro naudojimo patalpose (jie gali būti padegti tyčia arba užsidegti dėl neatsargaus elgesio, pvz., jeigu rūkoma bendro naudojimo koridoriuje arba balkone). Būtina akcentuoti tai, kad gaisro metu pavojingi yra trys dalykai: pirmiausia, dūmai. Pakanka vos keleto įkvėpimų, kad žmogus apsinuodytų ir prarastų sąmonę. Dūmai plinta patalpomis ir net iš bendro naudojimo patalpų nesunkiai patenka į butus. Antra, liepsna, ir trečia, karštis. Priklausomai nuo aplinkybių, tačiau dažniausiai daugiausia žalos (kalbant apie sveikatą ir gyvybę), pridaro būtent gaisro metu išsiskiriantys dūmai. Todėl būtina vengti degių medžiagų sandėliavimo bendro naudojimo patalpose“, – akcentavo A. Maslauskienė.

Situacija – pasikartojanti

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 86 ir 86.1 punktai numato, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju.

„Tačiau su panašia situacija tenka susidurti labai dažnai. Suprantamas noras puošti erdves gėlių loveliais ir vazonais, laikyti daiktus, kurie neranda vietos butuose ar rūsiuose, tačiau būtina įvertinti savo ir aplinkinių saugumą gaisro ar kitos nelaimės atveju“, – priminė A. Maslauskienė.