Įvertinimo kriterijai

Gerosios valdysenos praktiką valstybės valdomų įmonių sektoriuje diegiantis Valdymo koordinavimo centras nustatė, kad geriausias valdysenos praktikas didelių įmonių kategorijoje taiko „Ignitis grupė“, vidutinių įmonių kategorijoje – „Smiltynės perkėla“, mažų ir labai mažų įmonių kategorijoje – „Investicijų ir verslo garantijos“.

Vertinamos skaidrumo, kolegialių organų bei strateginio planavimo ir įgyvendinimo dimensijos ir išvedamas bendras gerosios valdysenos rodiklis.

„Didžiausi valdysenos pokyčiai jau kelerius pastaruosius metus vyksta kolegialių organų srityje. Tai lėmė ryžtingi Vyriausybės veiksmai nustatant nepriklausomų narių kvotas bei standartizuojant kolegialių organų atrankos procedūras valstybės įmonėms. Nepriklausomų narių įsitraukimas į kolegialius organus padėjo pagerinti ir kitų valstybės įmonių valdysenos kriterijų vertinimą“, – pastebėjo Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius.

Ryškus pavyzdys yra „Smiltynės perkėla“, kur iš trijų valdybos narių du yra nepriklausomi, vienas Susisiekimo ministerijos atstovas. Nepriklausomas valdybos narys yra ir jos pirmininkas Valdemaras Vaičekauskas. Tai yra profesionalas, puikiai suvokiantis jūrinius reikalus, inžinieriaus laivavedžio išsilavinimą turintis klaipėdietis, ilgametis grupės „Krantas“ vadovas.

Mūsų bendrovės įvertinimas gerosios valdysenos praktikos srityje yra ir jos verslo veiklos pripažinimas.

Reikšmingi pokyčiai matomi ir atskaitomybės srityje. Ženkliau gerėjo tiek valstybės įmonių metinių pranešimų kokybė, tiek informacijos sklaida.

„Teigiamą postūmį davė praėjusiais metais Valdymo koordinavimo centro parengtos individualios rekomendacijos bei papildoma komunikacija dėl pasikeitusių atskaitomybės nuostatų“, – minėjo V.Danielius.

Visos šiais metais Gerosios valdysenos praktikos lyderėmis pripažintos valstybės įmonės gavo „A“ įvertinimą skaidrumo srityje ir „A+“ – kolegialių organų atrankų, strategijų įgyvendinimo priežiūros praktikų, finansų tvarumo ir kitose srityse.

Įmonių atranka buvo vykdoma vertinant visas 43 Lietuvos valstybės įmones. Vidutinių įmonių kategorijoje yra 15 įmonių.

Aiški ir skaidri veikla

„Smiltynės perkėla“ yra viena iš 10-ies Susisiekimo ministerijos pavaldžių valstybės įmonių. Pagal šio pusmečio ir praėjusių metų veiklos rezultatus jos rodikliai tarp vidutinių įmonių pajamų ir pelno kategorijose yra teigiami, palyginti su prieš tai buvusiais metais. 

Žvelgiant pagal gerosios valdysenos praktikos indeksus (1 „A“ ir 2 „A+“) „Smiltynės perkėlos“ rezultatas geriausias tarp Susisiekimo ministerijos pavaldumo įmonių.

Pagal apibendrintą Lietuvos valstybės įmonių 2018 m. ataskaitą „Smiltynės perkėla“ minima tarp sėkmingai vykdžiusių valstybės pavestas komercines funkcijas. Ji dirbo pelningai. Gauta per 527 tūkst. eurų pelno. Tarp vidutinio dydžio įmonių jos pelningumo rodiklis buvo vienas geriausių. Valstybei už 2018 m. buvo pervesta per 70 proc. gauto pelno dalies.

Žvilgtelėjus į „Smiltynės perkėlos“ internetinį puslapį https://www.keltas.lt suvoki, kad tai iš tiesų šiuolaikinė, atvira valstybės kapitalo bendrovė (valstybei priklauso 98,99 proc. akcijų) su aiškiomis socialinės atsakomybės, gerosios valdysenos, korupcijos prevencijos linijomis.

Darbuotojų tarpusavio santykius, ryšius su klientais, atsakomybę, profesionalumą apibrėžia etikos kodeksas, etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose priemonės, aiški bendrovės skaidrumo politika.

Apie „Smiltynės perkėlos“ skaidrumą, atvirą veiklą byloja ir neseniai įdiegtos, nuolat tiesioginę transliaciją į interneto puslapį iš jos teritorijos užtikrinančios net 5 vaizdo kameros.

Bendrovėje įdiegtos vadybos kokybės, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios ISO 9001, OHSAS 18001, ISO 14001 sistemos.

Sudėlioti ateities tikslai

„Smiltynės perkėla“ – ypač svarbi bendrovė, ji užtikrina nenutrūkstamą gyventojų, transporto kėlimą į Kuršių neriją ir atgal.

Ji valdo 5 keltus, kurių 2 („Kintai“ ir „Nida“) dirba Senojoje, 3 („Neringa“, „Baltija“, „Žalgiris“) –

Naujojoje perkėlose. Per metus bendrovė kelia per 2,5–2,6 mln. keleivių ir per 723 tūkst. transporto priemonių. Tiek keleivių, tiek transporto srautai nuolat didėja. Ženkliausias pajamas bendrovės veikloje sudaro transporto kėlimas – apie 85 proc.

Bendrovės veikla, tvarka keltuose, laivų įgulų darbo kultūra visą laiką yra tarsi „ant akių“. Todėl ypač svarbu, kad bendrovėje dirbtų kultūringi, atsakingi, savo darbą puikiai suvokiantys, pozityvumu ir tarpusavio pagarba išsiskiriantys profesionalai.

„Mūsų bendrovės įvertinimas gerosios valdysenos praktikos srityje yra ir jos verslo veiklos pripažinimas. Kartu tai ir pasididžiavimas, kad valstybės bendrovė gali dirbti gerai, veikti skaidriai, kad joje dirbantys žmonės nėra abejingi savo darbovietei, jaudinasi dėl jos, siekia, kad jos veikla būtų ekonomiškai naudinga, būtų vertinamas bendrovės įvaizdis“, – teigė „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Tiksliai deklaruoti ir sudėlioti valstybės lūkesčiai dėl bendrovės veiklos krypčių, bendrovės veiklos iki 2022 m. strategija su nuolat planuojamais gerinti ekonominiais ir finansiniais rodikliais, paramos teikimo taisyklės.

2018–2019 m. laikotarpiu „Smiltynės perkėla“ pradėjo vykdyti investicijų programą. Iš esmės pradėtas bendrovės teritorijos perplanavimas, rengiamas keleivių aptarnavimo terminalo ir administracijos pastato statybos techninis projektas. Prie Naujosios perkėlos bus įrengta 12 transporto sukaupimo juostų, vienu metu planuojama sutalpinti apie 150 automobilių.

Bendrovė yra išsikėlusi tikslą įsigyti naujų keltų. Būtų įsigytas universalus ir Senojoje, ir Naujojoje perkėlose galintis dirbti keleivinis – krovininis keltas. Ateityje planuojama įsigyti ir turistus į Kuršių marias, jūrą plukdantį laivą vietoj 2018 m. parduotos „Smiltynės“. Dabar apie 95 proc. „Smiltynės perkėlos“ pajamų sudaro pagrindinės pajamos iš kėlimo į Kuršių neriją. Ateityje planuojama didinti papildomų veiklų pajamų dalį.