Pristatė „Lornos“ gyvenimo metraštį

Pakvietė į Kretingos dvarą

Į Kretingos muziejų, kuriame yra ir Žiemos sodas, praėjusio penktadienio vakare rinkosi pasipuošę žmonės. Daugelis nešėsi įspūdingas gėlių puokštes.

Ir nenuostabu – proga buvo neeilinė – visuomenei tą vakarą buvo pristatoma L. Bosienės iniciatyva išleista knyga, jautriai pavadinta „Laikas širdimi išdalintas. Laikas širdimi išjaustas“.

Knyga skirta medicinos centro „Lorna“ 25 metų sukakčiai paminėti. Šis renginys užbaigė jubiliejinių metų renginių ciklą.

Giminystė: nuoširdžiai pasveikinti L.Bosienės atvyko jos pusbrolis Jonas Dumašius. „Lornos“ nuotr.

Į Baltąją grafų Tiškevičių dvaro menę besirenkančių svečių nuotaiką kūrė gyva muzika. Kad renginys primins rūmų šeimininkų vertą vakarą, buvo aišku dar prieš jam prasidedant.

Nuotaika: vakaro šeimininkė svečius pasitiko drauge su saksofonininku Antanu. „Lornos“ nuotr.

Knygos pristatymo renginį pradėjo poetės Laimos Petronienės skaitomos eilės. Jos eilėraštis puošė ir kvietimą į vakarą, nusakydamas pagrindinę vakaro idėją.

Poezija: vakaro metu savo eiles skaitė poetė L. Petronienė. „Lornos“ nuotr.

Ypatingą renginio nuotaiką kūrė pianistė Edita Zizaitė ir dainininkė Giedrė Zeicaitė. Tarp pasisakymų bei posmų skambėjo Antaninos Tarasovos (smuikas) ir Narine Stepanian muzikavimas.

Garsai: renginio klausytojus džiugino A. Tarasovos smuikavimas. „Lornos“ nuotr.

Po oficialiosios renginio dalies vakaro šeimininkė visus pakvietė į Žiemos sodą, kur laukė vaišės ir muzika. Tai buvo laikas pabūti kartu ir pabendrauti neoficialioje aplinkoje.

Sveikino ir gimtadienio proga

Renginį vedė 43-ejus metus Kretingos muziejui vadovaujanti Vida Kanapkienė, dažnai vadinama dvaro šeimininke. Žodžio kišenėje neieškanti moteris priminė, kad vakaro kaltininkės vardas „Loreta“ yra kilęs iš lotyniško lauro pavadinimo. Šis medis išskirtinis nuo antikos laikų, kai lauro vainikai buvo pergalės ir laimėjimų simbolis. Vakaro metu ne vienas kalbėtojas sveikino L. Bosienę ne tik „Lornos“ sukakties, bet ir pačios medicinos centro įkūrėjos, vadovės praėjusio gimtadienio proga. Susirinkusieji sutartinai traukė „Ilgiausių metų“.

Vedėja: Kretingos muziejaus direktorė V.Kanapkienė, vesdama knygos pristatymo renginį, pateikė L.Bosienei ne vieną įdomų klausimą. „Lornos“ nuotr.

Emocijos: vakaro svečiai džiaugėsi bendryste. „Lornos“ nuotr.

Linkėjimai: renginio svečiai sutartinai giedojo „Ilgiausių metų“. „Lornos“ nuotr.

V. Kanapkienė renginio svečiams priminė, kad iš pradžių nedidelis 1997 metais įkurtas pirmasis Klaipėdoje privatus medicinos centras tilpo vos keliuose kabinetuose, o juose dirbo tik 20 darbuotojų.

Per ketvirtį amžiaus „Lorna“ išaugo į didelį diagnostikos ir gydymo, sveikatingumo, reabilitacijos ir grožio centrą, kuriame šiandien dirba per 120 darbuotojų.

„Užauginti tokią įmonę reikėjo laiko, kuris Loretos yra išdalintas ir išjaustas. Per 25-erius metus centro įkūrėja nuveikė daugybę darbų, kuriuos galima būtų palyginti su Baltijos jūros gintarais, suvertais į vieną vėrinį. Istoriją apie visa tai L. Bosienė sudėjo į vieną solidų, informatyvų, gausiai nuotraukomis iliustruotą leidinį. Elegantiška, iš pažiūros trapi, bet turinti kovotojos, vizionistės bruožų, ši moteris savyje talpina nepaprastą atjautą ir meilę žmonėms. Ji eina per gyvenimą oriai ir tvirtai, palikdama po savęs ryškius ženklus, kurie šviečia ir šildo“, – taikliai L. Bosienės darbus apibūdino vakaro vedėja.

Apie gintaro vėrinį V. Kanapkienė užsiminė ne veltui. Vakaro pabaigoje ji padovanojo L. Bosienei įspūdingo dydžio gintaro karolius, priminsiančius jai apie knygos pristatymą Kretingos muziejuje.

Pradžią inspiravo vaikų bėdos

Renginio vedėja uždavė L. Bosienei daugeliui kylančius klausimus.

Kodėl ši moteris ėmėsi kurti medicinos įmonę? Kas ją pastūmėjo ryžtingam žingsniui? Kaip trapi moteris ryžosi milžiniškoms ir sudėtingoms medicinos centro pastato statyboms? Kas lėmė ryžtą kurti knygą apie „Lornos“ 25 metų sukaktį ir koks buvo šio veiksmo tikslas?

Atsakydama į šiuos klausimus L. Bosienė buvo atvira ir nuoširdi, o jos pasakojimą papildė ir vakaro svečiai.

„Augindama savo pačios vaikus susidūriau su problema. Mano Indrei ir Tomui buvo nustatyta toliaregystė. Tada labai aiškiai supratau, kad mieste labai sunku patekti pas oftalmologą, eilės labai didelės, galimybės patekti pas šiuos specialistus reikėjo laukti itin ilgai. Tada ir nusprendžiau prašyti verslininkų pagalbos įkuriant privatų oftalmologijos ir ortoptinį kabinetus, kad klaipėdiečiai galėtų greičiau gauti šios srities specialistų pagalbą. Esu labai dėkinga gydytojams ir slaugytojoms, su kuriomis pradėjome darbą šiame kabinete. Greitai supratau, kad mieste reikia spręsti kur kas daugiau sveikatos priežiūros problemų. Netrukus Vakarų Lietuvos televizijos direktorė Janė Narvilienė, vėliau išrinkta Seimo nare, įtraukė mane į politiką. Tapau Moterų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke“, – apie aktyvios ir įvairiapusės savo veiklos pradžią pasakojo L. Bosienė.

Šeima: sūnus Tomas su žmona Emilija buvo laukiamiausi svečiai. „Lornos“ nuotr.

Po to moteris sukūrė Verslo koaliciją prieš AIDS ir narkomaniją, kitas jos žingsnis buvo vadovavimas Vakarų Lietuvos Donorų asociacijai, L. Bosienė tapo viena Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ steigėjų, dalyvavo kuriant pirmąjį BNI (verslo rekomendacijų klubas) „Neringa“ klubą.

Sesės: Rotary klubo „Karalienė Luizė“ narės atvyko pasidžiaugti kartu su L. Bosiene. „Lornos“ nuotr.

Išvardinti visus darbus vakaro šeimininkė nesiėmė, nes tai būtų ilgai užtrukę.

Svarstydama apie tai, kas tapo varomąja visų šių darbų jėga jai pačiai ir jos bendražygiams, L. Bosienė teigė supratusi, kad tai – meilė žmonėms ir gyvenimui. Šis jausmas ir veda pirmyn, buria bendražygius.

Pasirinkimas: L. Bosienė džiaugėsi ne pirmą kartą šventę surengti nusprendusi Tiškevičių dvare. „Lornos“ nuotr.

„Gauni tai, ką atiduodi. Ką atiduodi kitiems, tą ir turi. Didžiausia Dievo dovana – dovanotas vienas kitam laikas. Norėjau, kad mūsų darbai ir drauge praleistas laisvalaikis paliudytų bendrą istoriją ir kad ji liktų ne tik mūsų širdyse, o ir knygos puslapiuose. Ačiū, kad buvote mano kelyje, ačiū už drauge nuveiktus darbus. Visi jie atsispindi knygoje sugulusiuose tekstuose ir nuotraukose“, – leidinio esmę ir prasmę apibendrino L. Bosienė.

Knyga – „Lornos“ gyvenimo metraštis

110 egzempliorių tiražu išleistą knygą sudaro 352 puslapiai, joje tilpo per tūkstantis nuotraukų, ją sudaro penkios dalys. Pirmosios dvi skirtos istorijai.

Nuotraukos: Loreta Karaliūtė susidomėjusi vartė fotoalbumą. „Lornos“ nuotr.

Kultūros paveldo ekspertas, Klaipėdos miesto žinovas Kęstutis Demereckas leidinyje pristatė istorinę miesto dalį – karališkąją Vitę, kurioje 1997 metais įsikūrė medicinos centras „Lorna“.

Pažintis su svarbios miesto dalies praeitimi leidžia suprasti nepriklausomybės pradžioje įsteigto sveikatos centro svarbą Vitės kvartalui ir visai Klaipėdai.

Yra ir žinomos filologės, kultūrologės Jovitos Saulėnienės tekstas apie Prūsijos karalienę Luizę, rezidavusią Mėmelyje, laikinojoje Prūsijos sostinėje.

Istorija: žodį tarė istorinio straipsnio autorė J. Saulėnienė. „Lornos“ nuotr.

Kitose knygos dalyse atskleidžiami „Lornos“ vystymosi ir augimo etapai.

Daugelis prie to prisidėjusių žmonių buvo pakalbinti, o jų žodžiai puikiausiai iliustruoja medicinos centro istoriją.

Dabar labai įdomu prisiminti, o nemažai daliai ir sužinoti, kokias kliūtis teko įveikti projekto kūrėjams, kiek daug įvairių sunkumų būta ruošiant joms dokumentus bei išgyventi statybų metu.

Atskiri skyriai pasakoja apie tai, kokias paslaugas klaipėdiečiams teikė medicinos centras, kokie gydytojai bei kiti medicinos specialistai čia dirbo.

Visa tai atskleidžia ne tik šiuose įvykiuose dalyvavusių žmonių prisiminimai, bet ir daugelį šių momentų užfiksavusių fotografų kadrai.

Knygoje publikuojamos Eugenijaus Maciaus, Antano Stanevičiaus nuotraukos bei fotografijos iš asmeninio L. Bosienės archyvo. Tekstus sudarė Ramunė Visockytė, juos redagavo Eglė Zalatoriūtė.

Drauge įveikė visas kliūtis

Sveikintojai ne tik linkėjo „Lornai“ ir jos darbuotojams klestėjimo. Daugelis dalijosi prisiminimais ir taip atskleidė, kiek išminties ir pastangų reikėjo sukurti centrą, pastatyti jam ypatingą pastatą ir suburti puikią komandą.

Knygoje nemažai vietos skirta ir dabartinio medicinos centro pastato statybų aktualijoms.

Pirmąjį „Lornos“ pastatą, išaugusį vietoje sandėliukų ir butų, projektavo architektai Vytautas ir Laima Šliogeriai. L. Šliogerienė dalijosi prisiminimais ir džiaugėsi ilgus metus trunkančia draugyste su L. Bosiene. Kartu architektė pažymėjo ypatingą medicinos centro vadovės bruožą – siekį viską padaryti tobulai ir norą pačiai dalyvauti procese.

Knygoje nemažai vietos skirta ir dabartinio medicinos centro pastato statybų aktualijoms.

Vėliau darbo ėmėsi architektės iš Kauno, kurių darbais L. Bosienė susižavėjo Druskininkuose. Pasveikinti sukaktį mininčios įmonės vadovę ir pasidžiaugti išleista knyga atvykusios architektės Vilija Skėrienė ir Rūta Kreivytė atviravo kalbėdamos apie darbą Klaipėdoje. Atsiminimuose, spausdinamuose knygoje, rašoma, kad architektės manė, jog Klaipėdoje neužtruks. Bet uostamiestyje jų laukė staigmena – čia nebuvo ne tik baseino, kurio interjerą jos turėjo kurti, bet ir pastato. Pirmiausiai reikėjo parengti detalųjį sklypo planą. Darbas Klaipėdoje joms tapo nemenku iššūkiu, bet kartu suteikė ir džiaugsmo, nes moterys gyveno prie jūros ir, nepaisant labai įtempto darbo, turėjo galimybę pasimėgauti pajūrio malonumais.

„Sklypas buvo itin mažas, mažesnio net negalėjo būti. Drauge su Loreta įrodėme, kad „velnias“ slypi detalėse. Ši moteris nelaukia, kol pasaulis pasikeis, ji pati keičia pasaulį. L. Bosienė dažnai sakydavo, kad nieko nėra neįmanomo. Taip vos keturių arų sklype išaugo septynių aukštų pastatas. Daugybę kartų svarstėme, kaip išnaudoti kiekvieną pastato kampą, kaip padaryti jį aukštą, bet kartu neviršyti leistinų normų. Neretai po ilgo aptarinėjimo kitą dieną ponia Loreta turėdavo kitą viziją ir darbą reikėdavo pradėti kone iš naujo. Visa tai dabar tapo prisiminimais, bet svarbiausia yra rezultatas, kuriuo džiaugiamės iki šiol“, – prisiminimais dalijosi architektė V. Skėrienė.

Iš renginio svečių pasakojimų aiškėjo, kiek daug biurokratinių kliūčių teko įveikti L. Bosienei. Kokio lygio tai buvo iššūkiai, dabar galima tik numanyti.

Subūrė stiprią komandą

Pranciškonų vienuoliai broliai Astijus ir Benediktas patikino, kad L. Bosienės ryžtas ir veiklumas juos įkvėpė onkologijos centro kūrimui. „Lorna“ kaip bažnyčia, tai yra ne tik pastatas. Tai yra šiame medicinos centre dirbantys žmonės“, – tikrąją centro vertę įvardijo vienuoliai.

Medikai, dirbę ir tebedirbantys „Lornoje“, sutartinai pažymėjo vadovės rūpestį ne tik pacientais, bet ir darbuotojais.

Liudijimas: gydytoja Rūta Dolebienė prisiminė pirmuosius „Lornos“ gyvavimo metus. „Lornos“ nuotr.

Pasisakymas: administratorės Ingrida ir Eglė tarė šiltus žodžius. „Lornos“ nuotr.

Bendrystė: reabilitacijos darbuotojos Aušra (kairėje) Monika ir Asta sveikino L. Bosienę su knygos pasirodymu. „Lornos“ nuotr.

„Gavome dovanų įspūdingą knygą su daugybe nuotraukų, darbuotojų pasisakymais ir prisiminimais. Ji gali būti pavadinta medicinos centro „Lorna“ metraščiu, istorine, darbuotojų ir draugų prisiminimų bei atsiliepimų knyga. Stebėtina, koks platus žmonių ratas, susijęs su medicinos centru „Lorna“, kiek įvairių medicinos specialistų čia dirbo per 25 metus, kiek medicininių, diagnostikos, reabilitacijos ir kitokių paslaugų suteikta klaipėdiečiams ir apskrities gyventojams. Tikiu, kad ši knyga bus įdomi mūsų vaikams, anūkams ir net proanūkiams“, – savo įspūdžiais pavarčiusi knygą dalijosi D. Jurgaitienė.

Jos žodžiais tariant, linksmiausi puslapiai atskleidžia „Lornos“ darbuotojų šventes, gimtadienius, jubiliejus, keliones. Nuotraukose užfiksuoti laimingi, draugiški, besišypsantys, dainuojantys ir šokantys žmonės. Šią knygą ji linkusi vadinti savo jaunystės, nuostabiausių gyvenimo akimirkų, svarbaus gyvenimo tarpsnio nostalgijos knyga.

Bene tiksliausiai L. Bosienės darbus apibūdino gydytoja urologė, seksopatologė Irena Jonkuvienė. Knygoje ji rašo: „Nešant kryžių neužtenka vien stiprių pečių. Reikia dar aštraus proto, stiprios valios, begalinio užsispyrimo ir geros širdies.“ Medicinos centro įkūrėja ir vadovė už visuomeninę veiklą bei nuopelnus sveikatos apsaugos srityje yra pelniusi daugybę apdovanojimų.

2010 metais už filantropinę veiklą L. Bosienei įteiktas Klaipėdos apskrities viršininko garbės ženklas.