Pasvirusių medžių matyti ir važiuojant link Girulių, ir link Antrosios bei Pirmosios Melnragės, yra ir tokių, kurie, atrodo, gali bet kada nuvirsti.

Svarstoma, ar šiuos medžius kas nors prižiūri, kadangi prasidėjus vėjuotiems orams daugelį jų reikėtų apgenėti arba apskritai pašalinti. Ypač nerimaujama dėl rudenį pasitaikančių audrų, kai krenta prastos būklės medžiai ir dėl to apgadinami automobiliai, o kartais nukenčia ir patys vairuotojai.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės teigimu, miško priežiūrą palei Girulių plentą vykdo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos teritorinis padalinys.

„Faktiškai 80–90 proc. Kuršių nerijos ir pajūrio žemyninės dalies miškuose augančių medžių turi didesnį ar mažesnį posvyrio kampą nuo jūros pusės. Taip yra dėl to, kad pajūrio zonoje vyraujantys vėjai yra vakarų ar šiaurės vakarų krypčių. Jauni, bręstantys ir brandūs medžiai per savo ilgus gyvavimo metus gauna nuolatinį spaudimą iš vakarų, šiaurės vakarų pusių, tai turi įtakos ir medžio pasvirimo kampui“, – sakė I. Kubilienė.

Nuo jūros visi medžiai yra daugiau mažiau pasvirę. Jeigu jie pasvyra pavojingai, tikrai šaliname.

Anot jos, būtent pasvirę medžiai iš tiesų gali bet kada griūti, ypač esant stipriems vėjams.

„Iš ilgametės patirties žinoma, kad pasvirę medžiai medynuose, miškų plotuose gali gyvuoti ilgus metus. Šiuo atveju neįvardintumėme, kad tai kelia pavojų, bet, esant stipriai vėtrai, tikimybė, kad pavieniai medžiai nuo vėjų gūsių gali griūti, visada yra“, – teigė I. Kubilienė.

Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Sigitas Kupšys patikino, kad į gyventojų pranešimus dėl pavojų keliančių medžių reaguojama skubiai.

„Nuo jūros visi medžiai yra daugiau mažiau pasvirę. Jeigu jie pasvyra pavojingai, tikrai šaliname. Ne viską patys pamatome, kartais gyventojai pasako. Mums reikėtų konkrečių koordinačių, tada pasižiūrėtume ir sutvarkytume“, – pažymėjo S. Kupšys.