Krokodilo odą primenančio grybo kepurėlė pakuždėjo gamtininkui atsakymą, kokį grybą jis rado.
„Tai – ropliaodis pumpotaukšlis. Radau jį Laukuvos apylinkėse. Labai gražus grybas. Nors ieškojau prie Laukuvos paukščių, o štai kokį grybą radau“, – prisipažino gamtininkas.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė patikino, kad ropliaodis pumpotaukšlis nėra jau toks retas grybas.
„Tiesą pasakius, niekuo nėra labai ypatingas, išskyrus savotišką paviršiaus išvaizdą (kol jaunas). O šiaip, kaip ir visi pumpotaukšliai, mėgsta derlingesnį dirvožemį, aptinkamas pievose, pamiškėse, krūmuose. Nėra netgi toks jau retas, tiesiog lengvai jį atskirti galima tik kai tebeturi būdingą paviršių, kuris vėliau nusilupa“, – paaiškino J. Motiejūnaitė.
Šio grybo vaisiakūnis gali išaugti iki 7–15 cm aukščio ir 5–12 cm skersmens. Grybas yra kriaušės formos.
Jauni grybai būna baltos spalvos, seni – rudos. Iš pradžių paviršius būna beveik lygus, nežymiai dygliuotai karpotas, vėliau suaižėja, suskeldėja, pašiurpsta, galiausiai nutrupa, vėjo nuglaistomas, pasidaro lygus.
Jauna trama balta, puri, pasenusi – paruduoja, sutrūkinėja ir subyra, lieka tik apatinė, sterilioji dubenėlio pavidalo vaisiakūnio dalis, kuri išsilaiko iki kitos vasaros ir ilgiau.
Šie grybai auga vasarą, rudenį pavieniui ar grupėmis. Dažniausiai randamas žolėtose miškų aikštelėse, pamiškėse, pievose, ganyklose. Jaunas grybas yra valgomas, jo savybėmis domisi medikai.
Naujausi komentarai