Kaip niekad sparčiai gausėjant bedarbių gretoms darbo paieškos virto dideliu galvos skausmu. "Klaipėda" atliko eksperimentą, kurio metu paaiškėjo, jog darbo netekusiam žmogui rasti kitą šiuo metu beveik neįmanoma.

CV išsiuntė į 15 įmonių

Eksperimento dalyvė Eglė Montvydaitė paruoštą gyvenimo aprašymą (CV) išsiuntinėjo į penkiolika bendrovių bei patalpino skelbimus keliose darbo paieškos internetinėse svetainėse.

CV mergina nurodė, kad yra baigusi vadybos studijas Klaipėdos universitete.

Darbo patirties skiltyje ji pažymėjo, jog kol studijavo, vienoje logistikos bendrovėje dvejus metus dirbo administratore, o po to, baigusi studijas, – pardavimų vadybininke.

Į CV E.Montvydaitė įrašė, jog puikiai šneka ir rašo lietuvių, rusų bei anglų kalbomis, taip pat šiek tiek susikalba vokiškai.

Be to, ji nurodė, kad moka dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis.

E.Montvydaitė pabrėžė, jog yra pareiginga, atsakinga, komunikabili bei atkakliai siekianti užsibrėžto tikslo.

Taip pat mergina įrašė, kad prieš kelis mėnesius, optimizuojant įmonės veiklą bei mažinant darbuotojų skaičių, ji neteko darbo.

Ji nurodė, jog šiuo metu ieško darbo pagal įgytą specializaciją bei turimą patirtį.

Pasiūlymų nesulaukė

Praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo išsiųstas CV, E.Montvydaitė paskambino į kelias bendroves ir paklausė, ar gautas jos siųstas laiškas.

Iš administratorių ji sužinojo, kad laiškai su gyvenimo aprašymu gauti ir perduoti vadovams.

Praėjus beveik trims savaitėms, E.Montvydaitė nesulaukė nei skambučių, nei raštiškų atsakymų nė iš vienos įmonės, į kurią ji kreipėsi.

Tad peršasi išvada, jog šiuo metu taip susirasti darbą yra neįmanoma.

Tikimybė – 0,1 proc.

Tačiau darbo rinkos specialistai tvirtina, kad nors siuntinėjant gyvenimo aprašymus darbo ieško daugelis žmonių, šis būdas visiškai netinkamas.

Pasak įdarbinimo agentūros "Manager LT" vadovo Aro Mileškos, susirasti darbą siuntinėjant CV į įvairias bendroves tikimybė yra tik 0,1 proc.

"Darbo paieška tikrai nėra vien tik CV siuntinėjimas. Net ir tada, kai nebuvo sunkmečio, o darbdaviai vertėsi per galvą ieškodami specialistų, toks darbo ieškojimo būdas neveikė. Net nežinau, kas apskritai sugalvojo, jog siuntinėjant CV galima tikėtis rasti darbą. Kartais gal ir pasiteisina, tačiau tai būna išimtys. Taisyklė ieškoti darbo siuntinėjant CV neegzistuoja net užsienyje", – pabrėžė A.Mileška.

Klaida po klaidos

Vis dėlto A.Mileška patikino, kad susirasti darbą įmanoma ir dabar, tačiau žmonės, kurie jo ieško, turi įdėti nemažai pastangų.

Jis pridūrė, jog įsidarbinti nekvalifikuotiems specialistams dabar išties sunku. Kur kas lengviau tai padaryti sekasi kvalifikuotiems.

Vadovas pabrėžė, kad bedarbis turi tiksliai žinoti, kokio darbo jis ieško, o po to, susiradęs tinkamas bendroves, eiti drąsiai pas jų vadovus ir bandyti įrodyti, kad jis kaip specialistas jiems yra reikalingas.

"Gerų darbuotojų trūko anksčiau, jų trūksta ir dabar, todėl susirasti darbą tikrai įmanoma. Paprasčiausiai žmonės jo ieškoti nesistengia – atėję į įdarbinimo agentūras jie mano, kad vadybininkai viską padarys už juos, o išsiuntinėję CV tikisi pasiūlymų iš įmonių sulaukti jau kitą dieną", – kalbėjo A.Mileška.

Be to, anot jo, daugelis galvoja, jog susiradę bet kokį darbą tik pradėję dirbti jie ims mokytis ar perprasti jo subtilybes.

Tačiau, A.Mileškos manymu, tai yra didžiausia klaida.

"Žmogus jau prieš tai turi išmanyti, ką jis dirbs vienoje ar kitoje įmonėje. Tad prieš įsidarbinant siūlyčiau pasidomėti. Jei žmogus nebus lankstus, darbo paieškos bus bevaisės. Būtina domėtis, kas vyksta vienoje ar kitoje kompanijoje", – tikino jis.

Nori didelių algų

A.Mileška pasakojo, jog jis dažnai stebi darbo ieškančius žmones, o tie, kurie tikrai stengiasi, jį randa per tris keturias savaites.

Tačiau jei bedarbis į darbo paieškas žiūri atmestinai ir jo susirasti nesistengia pats, darbo paieškos gali trukti itin ilgai.

"Dabar dažnai visi kaltina ekonomikos nuosmukį. Tačiau tai lengviausias būdas – kažką kaltinti ir nieko nedaryti. Jeigu esi geras specialistas ir tai sugebi įrodyti bet kuriam darbdaviui, jis tave įdarbins net ir tuo atveju, jeigu jam darbuotojų nereikia", – patikino A.Mileška.

Kita problema, kuri, anot A.Mileškos, itin dažnai apsunkina darbo paieškas, yra ta, kad dažnai darbdavio ir potencialaus darbuotojo lūkesčiai nesutampa dėl atlyginimo.

Bandantys įsidarbinti klaipėdiečiai pageidauja tokių algų, kokias jie gaudavo prieš kelerius metus. Tačiau dabartinėje situacijoje gauti tiek pat neįmanoma.

"Darbdaviai tikrai nebepuola mokėti tūkstantinių algų. Tačiau ne visi ieškantys tai supranta. Reikia pripažinti, kad prieš kelis metus kai kurių darbuotojų atlyginimai buvo neadekvačiai dideli. Tad žmonės ir dabar tikisi gauti panašias sumas", – pabrėžė A.Mileška.

Darbuotojus renkasi ilgai

Kitos įdarbinimo agentūros "Preilė" direktorė Danguolė Grėbliauskaitė pripažino, jog pastaruoju metu naujų darbo vietų beveik nesukuriama.

Jei ir atsiranda pasiūlymų, tai tik dėl to, kad darbdaviai yra nepatenkinti savais darbuotojais.

"Jei įmonės vadovo netenkina darbuotojo veikla, vis dažniau ieškoma, kuo jį pakeisti. Didesnio sujudimo darbo rinkoje šiuo metu nėra – plėtrai darbuotojų niekas neieško", – pabrėžė D.Grėbliauskaitė.

Nors atrankų, kurių metu darbdaviai stengiasi išsirinkti darbuotojus, palyginti su ankstesniais metais, nemažėja, vis dėlto įdarbinimo procedūros užtrunka ilgai.

D.Grėbliauskaitė patikino, kad tai užsitęsia pusmetį ar net ilgiau.

"Dabar darbdaviai neskuba priimti naujo žmogaus. Jie potencialiems darbuotojams kelia aukštus reikalavimus. Vėliau vyksta įvairios derybos, todėl įdarbinimas užtrunka. Taip yra dėl to, kad rinkoje daug kvalifikuotų specialistų. Neseniai vieno aukščiausio lygio vadovo atranka truko net penkis mėnesius", – prisiminė D.Grėbliauskaitė.

Specialistė taip pat pabrėžė, jog pastaruoju metu verslininkai atlyginimus siūlo ženkliai mažesnius nei anksčiau.

Nors būsimas atlygis yra derybų objektas, dažniausiai laimi darbdaviai.

"Jei žmogus nori rasti darbą, jis dabar bejėgis, todėl turi sutikti su darbdavio sąlygomis, taip pat ir su jo siūlomu atlyginimu", – situaciją komentavo D.Grėbliauskaitė.

Kursai – tarsi išsigelbėjimas

Pastaruoju metu pastebima ir kita tendencija – daugėja žmonių, kurie netekę darbo stengiasi pakeisti profesiją.

Įvairių kursų organizatoriai tikina šiuo metu sulaukiantys itin daug žmonių, norinčių kursuose įgyti naują kvalifikaciją.

Anot Klaipėdos apskaitos mokyklos direktoriaus Mindaugo Kaikario, šiuo metu itin išpopuliarėjo buhalterių kursai.

Jis patikino, jog žmonės registruojasi į eilę tam, kad vėliau galėtų juos lankyti.

"Iš tiesų daugėja tų, kurie nori persikvalifikuoti arba įgyti visiškai naują kvalifikaciją. Todėl jie renkasi buhalterių kursus. Jie įgyja kvalifikaciją, kurią turėdami, gali dirbti buhalteriais. Jei anksčiau eiti į kursus buvo prestižo ar mados reikalas, dabar žmonės į juos eina prispausti bėdos – vildamiesi, kad juos baigę darbą ras lengviau", – patikino M.Kaikaris.

Šioje bendrovėje už buhalterių kursus, kurie trunka pusmetį, tenka pakloti 2,2 tūkst. litų.

Tačiau M.Kaikaris pabrėžė, jog nemažai žmonių renkasi kursus, o ne studijas kolegijose, nes jie trunka palyginti neilgai. Kolegijoje studijuoti tektų trejus metus.

M.Kaikaris teigė pastebėjęs, kad buhalterių kursus lanko ne tik darbo netekę, bet ir dirbantys asmenys, kurie ateityje galbūt tikisi pakeisti savo profesiją.

Taip pat buhalterių kursus lanko nemažai klaipėdiečių, kurie šiuo metu yra motinystės arba tėvystės atostogose.