Prarado apie 1 tūkst. eurų
Klaipėdietė, parlamentarė, „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė buvo viena pensijų reformos iniciatorių Seime.
Ji pati ne kartą minėjo, jog ketina atsiimti savo sukauptas įmokas iš pensijų fondų, kai tik leis aplinkybės.
Praėjus beveik trims mėnesiams po to, kai tokia galimybė atsirado, politikė savo įnašų dar neatsiėmė.
„Esu pateikusi prašymą. Ir aš, ir vyras ketiname atsiimti pinigus, bet matau, kad dabar labai prasti indeksavimo rezultatai. Praradusi esu apie tūkstantį eurų. Situacija suprastėjo, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose. Lauksiu iki paskutinės minutės, bet kol kas dar neplanuoju atsiimti“, – kalbėjo Seimo narė.
L. Girskienė teigė šiandien organizuojanti spaudos konferenciją, kurioje tikisi matyti atstovus iš Lietuvos banko, iš investicinių bei pensijų fondų ir išgirsti jų atsakymus į rūpimus klausimus.
„Lietuvos banko ir investicinių fondų atstovų prašysime paaiškinti, kodėl yra tokie rinkos svyravimai ir ką žmonėms daryti, kaip elgtis, kad neprarastų pinigų. Ar laukti dar kito ketvirčio, ar rinktis mažiau rizikingas investavimo priemones, pavyzdžiui, obligacijas. Pas mane ir į priėmimą dėl to buvo atėję žmonės. Jie skambina, teiraujasi, kaip elgtis, nes kai kurie panikuoja stebėdami rinką, mato, kad kasdien praranda pinigus“, – teigė L. Girskienė.
Politikė tvirtino, jog nebuvo pateisinti gyventojų lūkesčiai, kai jie rinkosi investuoti antrosios pakopos pensijų fonduose.
„Aš investavau į fondus. Per tą laikotarpį, jei būčiau taupiusi pati ir dėjusi pinigus, tarkime, „į kojinę“, būčiau tikrai daugiau sutaupiusi. Nuo atlyginimo nuskaičiuodavo nemažas sumas, kurių aš realiai negalėdavau panaudoti kasdieniame gyvenime, bet investavimo fonduose atsipirkimas yra mažas“, – įsitikinusi L. Girskienė.
Seimo narės vertinimu, tai visiškai nepasiteisinusi priemonė.
Parlamentarė teigė, kad priėmimuose turėjo ne vieną lankytoją, kuris skundėsi, jog labai sudėtinga atsiimti pinigus.
Ir kad esą, nors jie taupė fonduose, prie pensijos papildomai gauna tik nuo 20 iki 50 eurų per mėnesį.
„Reikėtų kažkokio kito mechanizmo, kuris būti stabilesnis ir atsiperkamumas didesnis, galvojant apie senatvę. Manau, kad pensijų reformos įstatymui jokių pataisų nebereikia, tiesiog paleiskime šį procesą ir leiskime žmonėms patiems spręsti, ką daryti su savo pinigais ir kaip pasirūpinti savo senatve“, – teigė L. Girskienė.
Politikams aktuali tema
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas dienraštį patikino, jog fondai per metus uždirbo priklausomai nuo rizikos lygio – nuo kelių iki keliolikos procentų pelno.
„Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas. Kiekvienas žmogus gali pasitikrinti „Sodroje“, kiek jis yra įmokėjęs įmokų, kiek valstybė prisidėjusi, kiek yra uždirbta pelno. Nėra nė vieno žmogaus, kurio įnašai į fondus nebūtų uždirbę pelno. Nėra nė vieno iš 1,4 mln. pensijų kaupimo fondų dalyvio, kurio įnašas būtų nepelningas“, – akcentavo V. Rūkas.
Anot LIPFA vadovo, net vertinant ir trumpesnio laikotarpio rezultatus, pavyzdžiui, nuo 2025 m. kovo iki dabar, priklausomai nuo fondo, tas pelnas siekia mažiausiai kelis procentus.
„Žinoma, rezultatai gali kisti, dieną ar savaitę gali svyruoti. Tai natūralu, nes tai yra kapitalo rinka. Kaip svyruoja degalų ar maisto produktų kainos parduotuvėse, taip svyruoja ir investicijų vertė. Tačiau, kaip minėjau, jei žiūrėtume į pelną, uždirbtą per metus, yra net ir keliolika procentų siekianti nauda“, – teigė V. Rūkas.
LIPFA vadovo teigimu, pensijų kaupimo tema yra aktuali, liečianti daugelį žmonių, todėl natūralu, kad politikai tuo nori pasinaudoti.
„Svarbiausias dalykas, kad pensijų kaupimo sistema veikia sklandžiai. Iš „Sodros“ statistikos matome, kad jau yra daugiau nei 50 tūkst. žmonių, kurie pasinaudojo viena iš trijų galimybių atsiimti pinigus iš fondų. Jie jau ne tik yra pateikę prašymus, bet ir gavę išmokas“, – teigė V. Rūkas.
Nėra nė vieno žmogaus, kurio įnašai į fondus nebūtų uždirbę pelno.
Reikia padengti paskolas
Pasak V. Rūko, interesas kreiptis į pensijų kaupimo fondus buvo stiprus pirmomis dienomis, tačiau jis gerokai atslūgo, bėgant laikui, ir fondų veikla grįžo į įprastas vėžes.
Dėl pensijų reformos atsirado galimybė atsiimti lėšas, esant kritinei situacijai, kritinėms ligoms, ko anksčiau nebuvo galima.
V. Rūko teigimu, buvo žmonių, kurie atsiimti įmokas buvo apsisprendę iš anksto.
Atlikus apklausas, paaiškėjo, kad daliai žmonių reikia pinigų, nes jie turi padengti paskolas, finansinius įsipareigojimus, kiti nusiteikę investuoti, kai kurie yra nepatenkinti esamais investavimo elementais.
Pasiteiravus, kaip paveikė žmonių pasitraukimas iš kaupimo programų pačius pensijų fondus, asociacijos vadovas teigė, kad viskas gana greitai grįžo į įprastas vėžes.
„Galima drąsiai užtikrinti, kad liekančiųjų yra absoliuti dauguma, todėl pensijų fondų dalies žmonių pasitraukimas niekaip nepaveikė, veikla toliau vykdoma. Kalbant apie sausio mėnesį, visiems pensijų fondas buvo pelningas“, – anksčiau dienraštį patikino V. Rūkas.
Sistema veikia toliau
Išankstinėse nuomonių apklausose ketinančiųjų pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų skaičiai svyravo tarp 30 ir 60 proc.
„Estijoje per pirmą periodą pasitraukė apie 20 proc., per likusį laikotarpį – dar pusė tiek. Estijoje buvo mažesnis procentas pasitraukusiųjų nei Lietuvoje vyraujančių apklausų skaičiai. Jie svyruoja dėl neapsisprendusiųjų, juolab kad skubėti nėra kur. Sistema veikia, apsispręsti yra ilgas laiko tarpas, nes likti kaupime apsimoka vien dėl valstybės prisidėjimo, nes kuo ilgiau žmogus kaupia, tuo ta nauda yra didesnė“, – teigė V. Rūkas.
Anot LIPFA vadovo, teigiamas reformos elementas yra galimybė žmogui atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, nenutraukiant ir nesužlugdant paties ilgalaikio kaupimo.
Į pensiją išėjęs asmuo esą ne iš karto atgauna visą sukauptą sumą.
Tiesa, jei jo sukaupta suma yra mažesnė nei 17 tūkst. eurų, ją galima atsiimti iš karto.
Jei pensiją fonde kaupęs žmogus miršta, jo paveldėtojai irgi gali pasiimti visą sumą iš karto.
„Šis procesas vyksta jau 20 metų. Tokių atvejų, kai sukaupti įnašai atiduodami paveldėtojams, nebuvo labai daug, bet su laiku jų daugės. Iki šių metų iš pensijų fondų buvo išmokėta bendra suma, siekianti beveik 1 mlrd. eurų. Ji pasiskirstė tarp dviejų gavėjų – dalis jų atgavo lėšas išėję į pensiją, tai yra sulaukę pensinio amžiaus, o kita dalis, kurie gavo išmokas, buvo paveldėtojai“, – akcentavo V. Rūkas.
Didesnio sujudimo nemato
Kitą savaitę baigsis pirmas metų ketvirtis ir išryškės nauji skaičiai apie pasitraukusiuosius iš pensijų kaupimo fondo per šį laikotarpį.
„Kol kas nieko ypatingo nevyksta, jokio didesnio sujudimo nematome. Per pirmus du mėnesius iš pensijų kaupimo fondų pasitraukė 16 tūkst. žmonių, kuriems liko penkeri metai iki pensijos, ir dėl sveikatos problemų, kuriems nustatyta negalia, paliatyvi slauga, pasitraukė 8 tūkstančiai“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Bendra atsiimta suma per pirmus du šių metų mėnesius tų žmonių, kurie pasitraukė iš pensijų kaupimo programos, likus penkeriems metams iki pensijos, siekia 86 mln. eurų, ir tų, kurie atsiėmė ketvirtadalį sukauptų pinigų, siekia 40 mln. eurų.
Kaip anksčiau rašė BNS, sausį prašymus nutraukti kaupimą ir pasitraukti iš sistemos pateikė apie 21 proc. kaupiančiųjų – gauta daugiau nei 300 tūkst. prašymų.
Tuo metu keturi iš penkių fondų dalyvių ir toliau buvo nusprendę likti sistemoje.
Prognozuota, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)