Aukštųjų mokyklų dėstytojai protestuoja ir kelia aliarmą prieš forsuojamą aukštojo mokslo reformą. Tuo tarpu kolegijos rengia palaikymo akcijas.

Pritaria ministrui

Antradienį į mitingą prie Seimo išvyko Klaipėdos universiteto profesinės sąjungos atstovai. Nevyniodami į vatą žodžių, jie kritikavo aukštojo mokslo reformą ir reikalavo ją stabdyti, o jos įkvėpėją – švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių – atsistatydinti.

Tą pačią dieną ir net valandą Vilniaus kooperacijos kolegijoje, Kauno V.A.Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje, Šiaurės Lietuvos kolegijoje Šiauliuose bei Socialinių mokslų kolegijoje Klaipėdoje vyko reformos palaikymo akcija.

Uostamiestyje į kolegijos konferencijų salę susirinkę studentai bei dėstytojai žinojo, kad renginys ilgai neužtruks. Jį pradėjo Socialinių mokslų kolegijos steigėja ir ilgametė vadovė Nijolė Skučienė, teigdama, kad čia susirinkta diskusijai apie aukštojo mokslo reformą.

N.Skučienė tikino, kad kolegijų direktoriams bei studentams ne pakeliui su Seimo langus daužančiais radikalais. Tądien prie Seimo protestuojančius aukštųjų mokyklų dėstytojus bei studentus ji vadino marginalais, kurie protestuoja prieš naujoves, besipriešinančius jaunam, drąsiam reformatoriui G.Steponavičiui. N.Skučienė tikino, kad aukštųjų mokyklų darbuotojai aklai neigia bet kokias naujoves ir nieko nesiūlo.

Kolegijos steigėja ypač džiaugėsi reformos punktu, kuriame kalbama apie studento krepšelį. Valstybės finansavimas privačioms kolegijoms, N.Skučienės tikinimu, esąs sveikos konkurencijos tarp mokymo įstaigų garantas.

"Mes už studentų krepšelį ir skaidrią konkurenciją! Mes prieš riaušes, populizmą, demagogiją, klaidinimą! Palaikome ministrą G.Steponavičių!" – tokiais šūkiais kolegijos steigėja baigė savo kalbą.

Po to susirinkusieji išklausė G.Steponavičiaus deklaratyvios kalbos vaizdo įrašą.

Kolegijų studentai – geidžiamesni

Renginyje pasisakė ir studentai. Jie deklaravo studentų laisvę rinktis ir keisti mokyklą, kalbėjo apie socialinę lygybę, tikindami, kad po reformos valstybinių universitetų studentai neteks galimybės niekinti besimokančiuosius kolegijose. Anot kolegijos studentų, privačiose mokyklose geresnės auditorijos bei geresni dėstytojai, todėl šios mokyklos paruošia tikras asmenybes, geidžiamas darbdavių. Paskelbta, kad tik 20 proc. užsienyje studijuojančių jaunuolių yra patenkinti studijomis kitose šalyse. Pasak studentų, reforma taps garantu, kad jauni žmonės turės galimybę gauti kokybišką išsilavinimą Lietuvoje.

Iš tribūnos – politikavimas

Tuo tarpu Klaipėdos universiteto docentė, profsąjungos pirmininkė Asta Lapinskienė tikino, kad per mitingo prie Seimo rūmų metu įvykusį susitikimą su ministru G.Steponavičiumi bei Seimo pirmininku Arūnu Valinsku pasijuto įžeista.

"Ministras išvadino aukštosiose mokyklose dirbančius žmones nusenusiais ir užuot išklausęs, ko mes reikalaujame, pasinaudojo proga papolitikuoti", – piktinosi A.Lapinskienė.

Docentė tikino, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai nori reformų, bet jos turi būti apgalvotos ir logiškos. Pasak A.Lapinskienės, aukštųjų mokyklų darbuotojai daugybę kartų įvairaus lygio susitikimuose su ministru gyvais pavyzdžiais rodė didžiąsias reformos ydas, tačiau jų balsas liko neišgirstas.

"Panašu, kad nuo šių metų rudens šalies likimą spręs abiturientai. Jie rinksis studijas, o žinodami, kad tėvai neišgalės mokėti dešimtis tūkstančių litų už muzikos, meno, ar kitas brangiai ketinamas įvertinti studijas, vaikai pageidaus studijuoti vadybą. Juk nerealu, kad tėvai imtų daugiau nei 70 tūkst. litų banko paskolą vaikui išmokslinti Muzikos akademijoje. Nebus studentų, nebeliks darbo ir dėstytojams. Vadinasi, Lietuvai nebereikės nei muzikų, nei menininkų, nei sportininkų", – liūdnai prognozavo docentė.

Jaunų dėstytojų neprisikviečia

Apie tai, kas artimiausioje ateityje laukia Klaipėdos universiteto, nežino net rektorius Vladas Žulkus. Šiais mokslo metais dėstytojams algos mažintos jau dukart. Kai kurie jų neteko daugiau nei 500 litų per mėnesį. Jau dabar aišku, kad tai – ne pabaiga. Balandžio pabaigoje teks mažinti algas dar apie 15 proc.

"Jauni dėstytojai už tokius pinigus neišgyvena. Nenuostabu, kad protingi mokslininkai nesirenka skurdžios dėstytojo Lietuvos universitetuose duonos. Todėl ministrui derėtų ne tyčiotis iš senų profesorių, o dėkoti jiems už darbą", – teigė rektorius.

Jau senokai sklandančius gandus apie ketinimą uždaryti Menų fakultetą prof. V.Žulkus neigia, tačiau pripažįsta, nežinąs kas lauks viso universiteto, Seimui patvirtinus aukštojo mokslo reformą. Kalbama, kad Seimas tai gali padaryti jau kovo 19-ąją.

"Jei nebus mažinamas finansavimas, šiemet išliksime. Atleisime tik vieną kitą darbuotoją. Rudenį, kai pradės "vaikščioti krepšeliai", jei į nepopuliarias specialybes stos mažai studentų, teks naikinti kai kurias Pedagogikos, Menų fakultetų programos.

Keletą jų jau sujungėme. Gali būti, kad ir labai populiaraus Socialinių mokslų fakulteto studijų programų atsisakysime, nes studentus pavilios kolegijos. Mat joms skirta daugiau studijų vietų, tarp jų ir valstybės finansuojamų. Gali būti gana blogai, ypač kur studijos brangios ir sąlyginai mažai paklausios. Į kai kurias menų studijas žmonės nesiveržia, greičiausiai nesiverš ir ateityje, o įstojusieji neišgalės už jas mokėti," – prognozavo V.Žulkus.

Rektorius pasakojo apie tai, kaip atidžiai peržiūrėję rado ir valandų prirašymo faktų, vienodas paskaitas klausančius studentus subūrė į didesnes grupes, jungiant studijų programas teko su keliais dėstytojais bei kitais darbuotojais atsisveikinti. Stengiamasi taupyti ir kitais būdais. Profesorius apgailestavo, kad kai kuriose katedrose trūksta docentų, o ypač jaunų dėstytojų. Kaip universitetas atrodys rudenį, V.Žulkus tikino nežinąs.

Proto balso nesiklauso

Menų fakulteto dekanas Vytautas Tetenskas pasakojo pats matęs vieno ministerijos klerko parengtą projektą, kuriuo numatoma Vilniaus pedagoginį universitetą, Dailės bei Muzikos akademijas prijungti prie Vilniaus universiteto. Kiti universitetai turėtų būti naikinami.

Kitame projekte numatoma Vilniaus ir Kauno universitetus jungti į universitetų asociaciją, o Klaipėdos bei Šiaulių universitetams skirti jų filialų dalią.

"Turiu vilties, kad Klaipėdos universitetas išliks, nes uostamiestis pernelyg toli nuo sostinės. Priešingu atveju grįžtume į pokario laikus, kai mieste gyveno kareiviai, jūreiviai ir darbininkai. Jau dabar matome nelogiškus ministerijos sprendimus. Pavyzdžiui, visos Lietuvos abiturientai, stojantieji į menines specialybes, šiemet laikys egzaminus prieš vieną komisiją. Vadinasi, būsimuosius muzikantus, dainininkus, muzikologus, dirigentus egzaminuos viena komisija. Būdamas birbynininkas, galiu atsakingai pasakyti, kad nesu kompetentingas vertinti vokalistus. Panašių nesąmonių yra masė. Apie jas kalbame, bet liekame neišgirsti", – piktinosi V.Tetenskas.

Dekanas teigė suprantąs, kad ministras sulaukė kolegijų paramos, nes numato nevalstybinėms mokymo įstaigoms valstybės paramą. "Kaip gali kolegijos mokiniai gauti bakalauro laipsnį? Juokinga! Ir dar kalbama apie studijų kokybę!" – nuomone dalijosi V.Tetenskas.

Kėsinasi į universitetų autonomiją

Apie tai, kad Lietuvoje yra per daug universitetų, kalbama garsiai. Akivaizdu, kad naujoji valdžia labai remia privačias kolegijas. Tačiau akademinės bendruomenės žmonės supranta, kad sumažinus universitetų bus imtasi ir kolegijų.

Aukštojo mokslo reformos projektą išanalizavęs V.Tetenskas spėja, kad daugelis nepopuliarių sprendimų turi kol kas dar neįžiūrimų siekių. Jeigu maždaug trečdaliu sumažės stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, vadinasi, liks labai daug laisvų mokslo įstaigų pastatų, kuriuos galbūt bus siekiama išnuomoti ar net parduoti. Taip mąstant, nežinia, koks likimas laukia architektūros paminklo – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto pastato.

Galbūt būtent su siekiu tokiu būdu užlopyti skylėtą valstybės kišenę susiję planai keisti universitetų valdymo sistemą. Reformos projektas numato, kad aukščiausiu universitetų valdžios organu taps taryba, kurios didesniąją pusę sudarys ministerijos žmonės. Vadinasi, universitetai neteks savarankiškumo ir bus valdomi ministrų, kurie keičiasi kaskart po Seimo rinkimų.