Šildymo sąskaitų priblokšti renovuoto daugiabučio gyventojai piktinasi sumokėję šimtus tūkstančių litų už darbus, tačiau ir toliau tebešildantys lauko orą.

Sąskaitos – dar didesnės

Kretingos gatvės 21-ojo namo gyventojai aiškina, kad prieš dvejus metus renovacijos pirmajame etape buvo numatyta pakeisti namo šilumos mazgą, gyventojų butų, laiptinės ir rūsio langus, sutvarkyti šilumos sistemą.

Tačiau jau šią žiemą tikėjęsi už šildymą mokėti mažiau gyventojai gavo didesnes nei pernai sąskaitas.

„Suprantu, kad išaugo šildymo kaina, tačiau mes renovavome namą tam, kad mažiau mokėtume. Prie šių mokesčių mums dar reikia susimokėti paskolą už renovaciją“, – aiškino šio namo gyventoja Irena Griciūtė.

Namo renovacija rūpinosi bendrijos pirmininkas ir namo bendrijos valdyba, paprasti gyventojai nesuko sau galvos ir iki šiol nesidomėjo namo rūsyje esančiomis šiluminėmis trasomis.

Apgraužė žiurkės?

„Visus darbus kontroliavo bendrijos pirmininkas, jis neseniai buvo pakeistas kitu. Tik dabar pamatėme renovacijos dokumentaciją. Patys leidomės į šilumos mazgą ir puolėme žiūrėti, kas yra padaryta. Paaiškėjo, kad karšto vandens vamzdžiai net neapšiltinti. Kur tai matyta, kad sumokėję tūkstančius šildytume lauką“, – stebėjosi sukilę gyventojai.

Namo rūsyje esančios šiluminės trasos vamzdynas iš tiesų iki vakar dienos buvo izoliuotas tik iš dalies.

Darbus atlikusi bendrovė „Sobo sistemos", pradėjus šia renovacija domėtis žurnalistams, atsiuntė darbininkus renovacijos skylėms lopyti.

"Sobo sistemų" eksploatacijos direktorius Zigmas Šlepetis vakar „Klaipėdai“ aiškino esą dvejų metų nelaukė brokui taisyti.

„Vamzdžiai buvo apšiltinti, reikėjo patvarkyti, gal žiurkės apgraužė. Vieną izoliaciją pakeitėme kita“, – tikino "Sobo sistemų" eksploatacijos direktorius Zigmas Šlepetis.

Gyvatukas kliba

Šiame name ir daugiau tokio aplaidaus darbo matyti – skyles vamzdynui iškalę vyrai jas paliko net nemėginę užglaistyti. Vienuose butuose darbininkai išgręžiojo skyles, kitur paliko styroti nupjautų vamzdžių galus.

„Teks kada nors kloti naują ar papildomą vamzdyną, kaip šį palikimą reikės apeiti? Neūkiškai vyrai dirbo – nupjovei, tai išardyk iki galo, kam palikti styroti“, – pečiais gūžčiojo šio namo gyventojas Petras Rybakovas.

Kita gyventoja iki šiol negali atsistebėti 930 litų jai kainavusiu renovuotu gyvatuku.

„Mano vonioje naujo gyvatuko darbininkai išvis nesiteikė pritvirtinti. Jis laikosi tik ant to paties karšto vandens vamzdžio. Laikikliai yra, bet prisukti prie sienos jie nesugebėjo. Butuose, kuriuose gyvena vyrai, patys ir susitvarkė, o man tai jau per sunkus darbas“, – piktinosi kita šio namo gyventoja.

Darbų rangovas „Sobo sistemos“ aiškino, neva niekas į juos nesikreipė dėl jokių problemų.

„Per tuos metus tik keli žmonės kreipėsi, atvažiavome ir sutvarkėme. Nesispyriojame, einame ir žiūrime“, – aiškino Z.Šlepetis.

Dėl gautų sąskaitų už šildymą Z.Šlepetis aiškino, kad ir čia gyventojai neva yra neteisūs.

„Mieste už šildymą vidutiniškai mokama apie 6 litus už kvadratinį metrą. Šio namo gyventojai vidutiniškai moka 3,7 lito už kvadratą. Panevėžio gatvėje visiškai renovuoto namo gyventojai moka 2,19 lito už kvadratinį metrą, tačiau tam reikia per 2 milijonų litų visiškai renovacijai“, – tvirtino Z.Šlepetis.

Renovuotas, bet laikinas

Gyventojai aiškino, kad prieš namo renovaciją jiems nebuvo pateikta sąmata, kiek teks mokėti kiekvienam iš 60 butų. Gyventojai ėmę analizuoti, už ką ir kiek jie mokėjo, galiausiai apstulbo, kad 359 tūkst. litų kainavęs renovuotas šilumos mazgas pasirodė esąs laikinas.

„Šilumos objekto paruošimo eksploatacijai akte „Klaipėdos energija“ pažymi, kad šis mazgas yra prijungtas laikinai eksploatacijai. Mes nebežinome, ką galvoti“, – stebėjosi Kazimieras Pragulbinskas.

Pasak „Klaipėdos energijos“ šilumos tiekimo departamento direktoriaus Leonardo Jokubausko, įmonė išdavė laikiną leidimą, kad gyventojai neliktų be šildymo, nes artėjo šildymo sezonas. Teigiama, kad jei tai netrukdo šilumos tiekimui, šis laikinas leidimas gali būti sutvarkomas pasibaigus sezonui, o tai yra kiekvieno rangovo garbės reikalas.

„Sobo sistemų“ eksploatacijos direktorius Z.Šlepetis aiškino, kad 2007 metais „Klaipėdos energija“ nereikalavo šilumos mazguose įrengti balansinių ventilių.

„Tuomet buvo tik rekomendacija, dabar tai privaloma“, – teigė Z.Šlepetis.

Tačiau šilumos mazgui skirtos lėšos jau išleistos, gyventojams reikės papildomai mokėti už šiuos įrenginius.

„Galime gyventojams tik tiek pažadėti, kad juos mes sumontuosime nemokamai“, – kalbėjo Z.Šlepetis.

Langai virto durimis

Namo bendrijoje pasikeitus vadovybei, gyventojai sunerimo aptikę sąskaitas už 83 pakeistus langus.

„Dalis gyventojų buvo juos pasikeitę patys, o langų užsakyta tiek, kiek yra name. Kur tie langai padėti? Sąskaitose nurodoma, kad dalis mokėjimų būta už duris, tačiau pasiklausus langų gamintojų, buvo tvirtinama, kad lango su balkono durimis profiliai gaminami išvien. Tad kaip langai sąskaitose virto durimis, dabar ir aiškinamės“, – tvirtino gyventoja I.Griciūtė.

Langus šiame name montavusi įmonė „Sadvita“ aiškino, kad negavo gyventojų skundų ar prašymų.

„Mūsų įmonėje langai ir durys skaičiuojami atskirai. Kodėl yra kitaip kitose įmonėse? Pasiklauskit rimtų gamintojų, o ne bet ko“, – dienraščiui aiškino įmonės „Sadvita“ vadybininkas Vitas Strazdas.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistė Regina Martinkienė dienraščiui aiškino, kad agentūra tikrina tik renovacijos dokumentus.

„Mes neskaičiuojame, kiek langų sudėta, mes tikriname konkursų dokumentaciją ir kitus dalykus“, – tikino R.Martinkienė.

Šio namo šilumos mazgo ir trasų atliktų darbų perdavimo akte pasirašęs savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Gaižutis taip pat dienraščiui aiškino, kad jam nepriklauso tikrinti renovacijos kokybiškumo.

„Matau, kad yra naujas daiktas, kaip kad šilumos mazgas, ir viskas. Aš neturiu vaikščioti ir pats čiupinėti, aiškinantis, kuris vamzdis apšiltintas, kuris ne. Tai yra bendrijos, pačių gyventojų priedermė. Jie gali sudaryti revizijos komisiją, gali pakeisti bendrijos pirmininką“, – siūlė valdininkas.