Renovacija tampa prioritetu: gyventojų aktyvumas muša rekordus

Pasibaigęs daugiabučių modernizavimo kvietimas parodė aiškią tendenciją – gyventojai vis aktyviau renkasi renovaciją. Per daugiau nei pusantrų metų Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė daugiau kaip 850 paraiškų, kurių bendra vertė siekia apie 267 mln. eurų. Tai rodo stiprėjantį butų savininkų sąmoningumą ir norą ne tik mažinti energijos sąnaudas, bet ir gerinti gyvenimo kokybę. Kvietimo nepraleido ir Klaipėdos gyventojai, planuojantys pasinaudodami valstybės parama atnaujinti 39 daugiabučius.

Aktyvūs ne vien tik didmiesčiai

Įgyvendinus kvietimui pateiktus projektus planuojama atnaujinti beveik 1,5 mln. kv. m daugiabučių ploto. Daugiausia paraiškų sulaukta iš Vilniaus (166) ir Kauno (110), tačiau aktyvumu išsiskyrė ir kai kurie regionai – Telšiuose bus atnaujinama 30, Panevėžyje – 29, Ukmergėje ir Kėdainiuose – po 28 daugiabučius.

APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė pabrėžia, kad tokie skaičiai atspindi besikeičiantį požiūrį. „Šio kvietimo rezultatus vertiname labai teigiamai – sulaukėme rekordinio paraiškų skaičiaus. Manau, tam įtakos turi aktyvūs gyventojai, administratoriai, savivaldybių prisidėjimas įvairiais paskatinimais. Be to, padeda ir geri modernizuotų daugiabučių pavyzdžiai kaimynystėje – juos matydami žmonės lengviau apsisprendžia ir patys pradėti renovacijos procesą“, – sako ji.

Atsinaujinanti energija – vis svarbesnė

Vienas ryškiausių pokyčių – augantis susidomėjimas atsinaujinančiais energijos sprendimais. Saulės elektrinės, šilumos siurbliai ar geoterminis šildymas numatyti net 589 daugiabučiuose.

„Sprendimų poveikis priklauso nuo pasirinktos technologijos. Pavyzdžiui, saulės elektrinės ant stogo padeda sumažinti bendrąsias elektros sąnaudas, o šilumos siurbliai ar geoterminis šildymas gali reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas, o kartu leidžia atsisakyti ir iškastinio kuro“, – akcentuoja ekspertė.

Gyventojų sprendimus paskatino ir pastarojo šildymo sezono patirtis – išaugusios kainos ir panaikinta PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumai gerokai padidino šildymo sąskaitas, įtakos turėjo ir šalta žiema. Tai lėmė, kad išryškėjo didžiuliai renovuotų ir nerenovuotų būstų šilumos sąnaudų ir išlaidų skirtumai.

„Matome augančią gyventojų atsakomybę – vis daugiau žmonių supranta, kad reikia patiems rūpintis savo būstu ir gyvenimo kokybe, jei norisi gyventi patogiai, šiltai, gražiai. Pastaroji žiema parodė nusidėvėjusių daugiabučių trūkumus, o išaugusios sąskaitos paskatino aktyviau domėtis renovacija ir priimti jai palankius sprendimus“, – teigia A. Bartkevičienė.

Finansavimas ir tolimesni žingsniai

Vidutinė vieno daugiabučio modernizavimo projekto vertė siekia apie 1,1 mln. eurų, vidutinis planuojamų modernizuoti namų plotas – 1,7 tūkst. kv. m. Iš viso numatoma atnaujinti 1,5 mln. kv. m. ploto. Kvietimui skirta suma, įvertinus didelį susidomėjimą ir poreikį, padidinta iki 190 mln. eurų, o dalis paraiškų įtraukta į rezervinį sąrašą – joms ieškoma papildomo finansavimo.

„Šį rudenį, spalio mėn., planuojamas naujas kvietimas teikti paraiškas valstybės paramai daugiabučių renovacijai. Gyventojus raginame nelaukti ir pradėti ruoštis jau dabar – dar sykį objektyviai įvertinti susidėvėjusio pastato keliamas rizikas ir renovacijos privalumus“, – pažymi A. Bartkevičienė.

Renovacija leidžia ne tik sumažinti energijos sąnaudas, CO₂ emisijas, bet ir gerina patalpų mikroklimatą, gyvenamoji aplinka tampa patogesnė, jaukesnė, estetiškesnė. Visa tai didina būsto vertę, todėl tampa ilgalaike investicija, nešančia naudą tiek gyventojams, tiek aplinkai.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.