Antrame ture – naujokai

Visose keturiose apygardose – Marių, Pajūrio, Danės ir Baltijos prireiks antrojo turo, nes nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei 50 proc. balsų.

Marių apygardoje į antrą turą pateko "valstiečių" kandidatė Ligita Girskienė, kuri kausis dėl Seimo nario mandato.

Ji – vienintelė moteris iš visų keturių vienmandačių apygardų, patekusi į antrąjį turą.

L. Girskienė surinko 24 proc. balsų, ją palaikė 3 019 klaipėdiečių.

Jos konkurentas antrajame ture bus konservatorių atstovas, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, jis surinko 16,9 proc. balsų (2 088 rinkėjai).

Dabartinė Seimo narė – Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė Irina Rozova toje pačioje vienmandatėje Marių apygardoje liko ketvirta, surinkusi 10,9 proc. (1 348) balsų.

I. Rozova Seime jau yra trečią kadenciją, tačiau nė karto ji nebuvo išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje.

2016 m. rinkimuose Marių apygardoje ji taip pat liko ketvirta, surinkusi 11,8 proc. balsų. Už šią politikę tada balsavo 1 540 klaipėdiečių.

Panašu, kad I. Rozovai teks atsisveikinti su Seimu, nes Lenkų rinkimų akcija neperžengė 5 proc. barjero, todėl mandatų partija apskritai negavo.

I. Rozova šį kartą tame sąraše buvo antra, bet po balsavimo nureitinguota į 6-ąją vietą.

Tiesa, du savo atstovus naujajame Seime Lenkų rinkimų akcija vis dėlto turės – tai vienmandatėse apygardose išrinkti Beata Petkevič, kuri jau pirmajame ture pasiekė pergalę (už ją balsavo 59 proc. rinkėjų), ir Česlavas Olševskis (52,7 proc.).

Dar vienas Marių vienmandatėje apygardoje dabar kandidatavęs Seimo narys, buvęs "valstietis", šiuose rinkimuose dalyvavęs su Krikščionių sąjunga, Algimantas Kirkutis liko priešpaskutinis iš 13 kandidatų. Už jį balsavo vos 1,79 proc. (221) rinkėjų.

Krikščionių sąjunga nesurinko nė vieno procento balsų, nors sąraše 15 buvęs A. Kirkutis ir pakilo į 11 vietą, jis į Seimą antrai kadencijai neišrinktas.

Beje, iš visų keturių Klaipėdos apygardų Marių apygardoje rinkėjų aktyvumas buvo pats menkiausias, čia balsuoti atėjo tik 39,5 proc. arba 13 tūkst. klaipėdiečių.

Pajūrio apygardos dvikova

Pajūrio rinkimų apygardoje į antrąjį turą pateko liberalas, dabartinis Seimo narys S. Gentvilas, surinkęs 20,94 proc. balsų, jį palaikė 2 710 klaipėdiečių.

Kaip matyti iš rinkimų rezultatų, piliečiai nori naujų veidų parlamente.

Antrame ture jam teks grumtis su konservatoriumi, Klaipėdos vicemeru Arūnu Barbšiu, už kurį balsavo 18,72 proc. rinkėjų (2 423).

2016 m. Seimo rinkimuose A. Barbšys šioje apygardoje antrajame ture vos 79 balsais pralaimėjo liberalų atstovui Gintarui Vaičekauskui.

Savo laimę konservatorius, praėjus ketveriems metams, bandys dar kartą.

O dabartinis Seimo narys, "valstiečių" atstovas D. Kepenis pernelyg didelio palaikymo šįkart nesulaukė, jis liko ketvirtas, surinkęs vos 10,52 proc. balsų (1 362), tačiau jis turi šansų į Seimą patekti pagal sąrašą, jei bent šešiems jo partijos kolegoms pasisektų vienmandatėse apygardose.

D.Kepenis "valstiečių" sąraše yra 22-as, partija jau yra laimėjusi 16 mandatų ir po antrojo turo turi teorinę galimybę gauti dar 13 vietų parlamente.

Jei "valstiečiams" pavyktų laimėti bent 6 vietas vienmandatėse apygardose, D.Kepeniui atsivers galimybė prabūti antrą kadenciją Seime.

Permainos Baltijos apygardoje

Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje į antrą turą iškopė konservatorius, Klaipėdos miesto tarybos narys Audrius Petrošius, už kurį balsavo 23,29 proc. (2 981) rinkėjų, ir "valstiečių" kandidatas Mindaugas Bastakis (13,29 proc. arba 1 713 balsų).

Seimo nariai – liberalų atstovas G. Vaičekauskas liko šeštas, surinkęs 9,28 proc. balsų (1 188), o "socdarbietė" Irena Šiaulienė – devinta.

Baltijos apygardoje konkuravo 12 kandidatų.

Nei G. Vaičekauskas, kuris partijos sąraše yra 22 (buvo 19), nei I.Šiaulienė pagal savo partijų sąrašus į Seimą nepateko.

Socialdemokratų darbo partija apskritai liko už 5 proc. ribos ir mandatų šią kadenciją negaus.

Ilgametė Seimo narė I. Šiaulienė pirmąkart po 7 kadencijų darbo neteks parlamentarės statuso.

Moteris į parlamentą renkama nuo 1992 m., beveik visada Baltijos vienmandatėje apygardoje, tačiau nė karto ten nebuvo išrinkta, o į Seimą patekdavo tik pagal partijos sąrašą.

Netikėtumai Danės apygardoje

Vienmandatėje Danės apygardoje antrame ture susitiks konservatorius, buvęs diplomatas ir atsargos generolas Arvydas Pocius, kurį klaipėdiečiai parėmė 4 150 balsų (27,38 proc.), ir liberalas, Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius Budinas, kuris surinko 14,9 proc. balsų, jis sulaukė 2 258 rinkėjų palaikymo.

Beje, A.Pocius turi teorines galimybes patekti ir pagal partijos sąrašą, kuriame po reitingavimo yra 31.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai po pirmo turo jau turi 23 garantuotus mandatus, antrajame ture geriausiu atveju gali gauti dar 36, tad A.Pocius turi šansą patekti į parlamentą ir pagal sąrašą, jei po dviejų savaičių rinkėjai savo simpatijas Danės apygardoje atiduotų S.Budinui.

Abu kandidatai nėra buvę Seimo nariais, tad daug kas nustebo, kai jau ne vieną kadenciją Danės rinkimų apygardoje laurus skynęs parlamentaras, centristų atstovas Naglis Puteikis liko ketvirtas. Šįkart jį palaikė vos 11,09 proc. arba 1 681 rinkėjas.

N.Puteikis – vienas tų retų Seimo narių, kuris pastaruosius tris kartus buvo išrinktas į Seimą toje pačioje vienmandatėje Danės apygardoje.

Jo sutuoktinė Nina Puteikienė taip pat liko ketvirta, Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje už ją balsavo 10,67 proc. rinkėjų (1 366). Tad rinkimai šiai politikų porai jau baigėsi.

Centro partija į Seimą nepateko, nes nesurinko privalomo 5 proc. rinkėjų balsų.

Dar vienas šansas

Beje, Danės apygardoje yra dar vienas kandidatas, Laisvės partijos atstovas Nerijus Vitkauskas, rinkėjams labiausiai įsiminęs dėl neįprastos šukuosenos, kuris turi labai realius šansus tapti Seimo nariu.

Šis jaunas politikos naujokas Danės vienmandatėje apygardoje surinko 9,44 proc. balsų (už jį balsavo 1 430 klaipėdiečių) ir liko šeštas, tačiau partijos sąraše jis yra 9-as.

Jo parlamentinis likimas dar neaiškus, tačiau jei partijos lyderė Aušrinė Armonaitė antrajame rinkimų ture Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje laimės prieš konservatorę Dalią Asanavičiūtę, kanapių įteisinimą deklaruojantis kandidatas N. Vitkauskas taps Seimo nariu.

Šį kartą visi be išimties dabartiniai Seimo nariai klaipėdiečiai siekė dar vienos kadencijos parlamente.

Jau aišku, kad iš devynių kadenciją baigiančių parlamentarų klaipėdiečių naujajame Seime darbuosis tik konservatorė A.Bilotaitė ir liberalai E. bei S. Gentvilai, kurie jau išrinkti pagal partijų sąrašą.

Teorinį šansą turi ir "valstietis" Dainius Kepenis, tačiau likusiems jų kolegoms – I.Šiaulienei, I.Rozovai, A.Kirkučiui, G.Vaičekauskui ir N.Puteikiui dar viena kadencija nebegresia.

Dviejų seimūnų dvikova

O štai Gargždų rinkimų apygardoje antrajame ture dar kartą sėkmę bandys du kadenciją baigiantys Seimo nariai – konservatorė Rasa Petrauskienė ir Petras Gražulis, kuris šįkart išsikėlė pats. Po pirmojo turo abu kandidatus skiria beveik du šimtai balsų.

Gargždų rinkimų apygardoje po sekmadienio paaiškėjo, kad dėl Seimo nario mandato po dviejų savaičių čia rungsis du dabartiniai parlamentarai – R. Petrauskienė ir P. Gražulis, kurie pelnė daugiausia rinkėjų simpatijų.

Konservatorė R. Petrauskienė į Seimą bandys patekti trečią kartą.

Rinkimai: Gargždų apygardoje antrajame ture jėgas išmėgins kadenciją baigiantys Seimo nariai – konservatorė R. Petrauskienė ir pats išsikėlęs P. Gražulis. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Moteris pirmą sykį balotiravosi prieš ketverius metus Gargždų vienmandatėje rinkimų apygardoje, tada iš septynių kandidatų ji liko ketvirta, surinkusi 15,5 proc. (2 768 balsus).

Antrą kartą į Seimą ji kandidatavo 2019 m. rugsėjį, kai parlamente atsilaisvino vieta, Klaipėdos rajono meru išrinkus tuometį Seimo narį Bronių Markauską.

Tada politikė nemenka persvara nugalėjo Centro partijos kandidatą Kristupą Krivicką.

Po dviejų savaičių R.Petrauskienei teks susigrumti su P.Gražuliu, kuris Seime yra nuo 1996 m. visas kadencijas iš eilės.

Kartais jam pavykdavo laimėti vienmandatėje apygardoje, pastarąjį kartą į parlamentą jis sugrįžo pagal partijos sąrašą.

Šį sykį P. Gražulis laisvas nuo partijų, jis išsikėlė pats.

Palangos ir Kretingos favoritai

Mėguvos apygardoje, kuri apima visą Palangą, dalį Kretingos ir dalį Klaipėdos rajono, į antrą rinkimų turą pateko konservatorių ir "valstiečių" kandidatai.

Abu politikai nė karto nebuvo išrinkti į Seimą, o vienas jų net nebuvo išrinktas į savivaldybės tarybą, nors sykį kandidatavo.

Mėguvos vienmandatė rinkimų apygarda dar 2016-ųjų Seimo rinkimuose buvo vadinama Palangos–Kretingos apygarda, kurioje buvo panašus skaičius rinkėjų iš abiejų savivaldybių teritorijų, tačiau prieš šiuos rinkimus apygardos ribos pakeistos, pasikeitė ir rinkėjų proporcijos Palangos naudai.

Konkurentai: Mėguvos apygardoje antrame ture susitiks konservatorius M. Skritulskas ir "valstiečių" kandidatas R. Žiubrys (kairėje). / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tad turbūt nekeista, kad į antrą rinkimų turą pateko Palangos tarybos narys, ilgametis politikas, konservatorių atstovas Mindaugas Skritulskas, už kurį balsavo 28,49 proc. arba 4 279 rinkėjai.

Jo konkurentas – iš Kretingos, politikos naujokas, "valstiečių" kandidatas Romandas Žiubrys, jį palaikė 14,08 proc. rinkėjų (2 115 balsų).

Labai nedaug nuo R.Žiubrio atsiliko palangiškė, socialdemokratė Svetlana Grigorian, už ją balsavo 13,13 proc. rinkėjų (1 972 balsai).

Abu šiuos kandidatus skiria vos 43 balsai. Ketvirta Mėguvos rinkimų apygardoje liko Klaipėdos rajono vicemerė, liberalė Audronė Balnionienė, ją palaikė 10,6 proc. rinkėjų (1 594 balsai).

Iš viso Mėguvos apygardoje Seimo nario mandato siekė 12 kandidatų.

Mėgins pakartoti sėkmę

Kuršo apygardoje, kur balsavo didžioji dalis Kretingos rajono gyventojų, daugiausia rinkėjų simpatijų pelnė buvęs socialdemokratas, dabartinis Seimo narys, dabar "valstiečių" atstovas Antanas Vinkus.

2016 m. į Seimą A.Vinkus išrinktas Palangos–Kretingos vienmandatėje apygardoje, tada jis antrajame ture nugalėjo konservatorių kandidatą.

Kova: Kuršo apygardoje rinkėjai rinksis tarp dabartinio Seimo nario, "valstiečių" kandidato A. Vinkaus ir buvusio Kretingos rajono mero, konservatoriaus J. Mažeikos. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pakeitus rinkimų apygardų ribas, A.Vinkus šįkart balotiravosi Kuršo apygardoje ir po pirmo turo užėmė pirmą vietą.

Už jį balsavo 29,33 proc. rinkėjų (4 592 balsai). Jo konkurentas antrajame ture – buvęs Kretingos rajono meras, konservatorius Juozas Mažeika.

Už J. Mažeiką balsavo 21,43 proc. (3 356 balsai) rinkėjų.

Na, o Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje, kur balsavo 41,49 proc. rinkėjų (mažiau nei Lietuvos vidurkis), į antrąjį turą pateko konservatorė Sandra Tamašauskienė bei socialdemokratas, buvęs Europos Parlamento, taip pat buvęs Seimo narys Zigmantas Balčytis, kuris šioje apygardoje ankstesniuose rinkimuose yra ne kartą laimėjęs jau pirmajame ture.

Dvikova: Šilutės rinkimų apygardoje po dviejų savaičių paaiškės, kuris kandidatas – konservatorė S. Tamašauskienė ar socialdemokratas Z. Balčytis taps naujos kadencijos Seimo nariu. / VRK ir Vytauto Liaudanskio nuotr.

S. Tamašauskienę palaikė 25,63 proc. rinkėjų (3 487), o Z. Balčytį – 20,84 proc. arba 2 835 šilutiškiai.

Trečias liko "valstiečių" kandidatas, dabartinis Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda (18,64 proc. balsų), o ketvirtas – buvęs Seimo narys, liberalas Audrius Endzinas, surinkęs 9,94 proc. balsų.

Kaip matyti iš rinkimų rezultatų, piliečiai nori naujų veidų parlamente.

Tačiau ir kai kurie dabartiniai Seimo nariai dar turi galimybę pakartoti praėjusių rinkimų sėkmę.