Nemuno deltos regioninio parko direkcijos ekologas Povilas Bagdonas tikino: nieko keisto, kad saloje bebrai jau išguldė ne vieną medį.

„Bebrai gyvena savo gyvenimą. Jie ieško maisto. Prieš kurį laiką buvo rekonstruota polderių sistema. Kanaluose buvo iškirsta nemažai medžių, išvalyta krūmynų. Bebrai, tikėtina, nebeturi maisto, todėl kimba ir į tokius storus medžius“, – paaiškino P.Bagdonas.

Ekologas sakė negalintis įvardyti, per kiek laiko bebrui ar visai šeimynai pavyko taip susmulkinti įspūdingos apimties medžio kamieną.

„Neturiu supratimo, kaip greitai jiems tai galėjo pavykti. Bet iš bado juk nemirs. Susirado ir štai tokį medį“, – sakė P.Bagdonas.

Specialistas spėjo, kad bebrai daugiau šeimininkauja akylai saugomose teritorijose.

„Sala išraižyta kanalais, tad jiems labai patogu jais plaukioti. Gali net nepastebėti. Apie bebrų padarytą žalą neteko girdėti. Gal tik rezervate viena kita užtvanka yra. Taip, medžius jie graužia net ir stambius, paskui juos nusigabena į reikiamą vietą. Nežinau, ar prieš valgydami jie galvoja, kaip reikės nusitempti tokį didelį medį. Gal instinktais vadovaujasi?“ – juokavo P.Bagdonas.

Nemuno upės baseine bebrai gyvena nuo seno.