Brango viskas

Rusijos interneto portalas „rugrad.online“ skelbia, kad sviestas Kaliningrade brango 3,2 karto, lyginant dešimties metų kainas.

Per metus sviesto kaina Kaliningrade į viršų šoko 47 proc.

Tačiau čia sviesto kaina kur kas žemesnė nei kitose Rusijos Federacijos apskrityse.

Pigiausias sviestas – Pskove, brangiausias – Sankt Peterburge.

Rusai giriasi, kad Kaliningrade 2024 m. pagaminta 2 tūkst. tonų sviesto.

Rusijos interneto portalas „ruwest.ru“ pranešė, kad per spalį Kaliningrado srityje labiausiai brango varškė – 14,65 proc.

Sviestas, pasak šio portalo, vien per spalį brango 14,19 proc. Lyginant su 2023 m. rudeniu, sviesto kaina pakilo 46,74 proc.

Rūkyti ir sūdyti žuvų produktai spalį brango 14,42 proc., lašišų ikrai pabrango 13,85 proc.

Šventinio stalo atributas – apelsinai spalį pabrango beveik 11 proc.

Kaliningrade net 47 proc. fiksuotas baltagūžių kopūstų kainų šuolis.

Antra daržovė, ypač brangusi šį rudenį, – česnakai, jų kilogramas brango 45,73 proc.

Pakilo ir pačių elementariausių produktų kainos – bulvės vien per spalį brango 39,19 proc., o svogūnai – 45 proc.

Gudrybė: pardavėjai Kaliningrade taip saugo sviestą nuo vagių, kad pradėjo didesnes jo pakuotes rakinti specialiose dėžutėse. / Tinklalapio „ruwest.ru“ nuotr.

Sviestą užrakina

Kai kuriuose prekybos centruose Kaliningrade didesnes sviesto pakuotes imta saugoti nuo vagių.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti net ir jauni žmonės, vogę sviestą iš parduotuvių.

Maskvoje vagišiai mėgino pro kasas išsinešti 25 pakelius sviesto.

Kitas sviesto vagis, pastebėtas pardavėjo, grasino šiam peiliu.

Kai kur sviesto savitarnos lentynose jau nebėra. Pakelį galima gauti tik prie prekystalio, kur stovi pardavėjas.

Portalas „ruwest.ru“ pranešė, kad 400 gramų pakuotes prekybininkai ėmė rakinti specialiais užraktais.

Lietuvoje tokiais užraktais prekybos centruose dažniausiai rakinami kvepalai arba brangus alkoholis.

Rusai itin stebėjosi išvydę sviesto pakuotę, įdėtą į plastiko dėžutę su specialiu apsauginiu užraktu.

400 gramų pakuotė akcijos metu kainavo 399 rublius.

Skelbiama, kad 180 gramų sviesto pakelio kaina Kaliningrade siekia apie 250 rublių. Kaina priklauso nuo sviesto riebumo ir akcijos, kurią pasiūlo prekybos centras savo pirkėjams.

Rusijos federalinė statistikos tarnyba skelbė, jog sviestas esą brango dėl to, kad rusai neva pradėjo geriau gyventi, daugiau pirko sviesto, tad mažėjo šio produkto pasiūla.

Pasak dar vienos versijos, sviestas dar galėjo brangti dėl sviesto pasaulinės kainos šuolio.

Valdžia net mėgino įtikinėti rusus, kad, lyginant su pasaulinėmis sviesto kainomis, Rusijoje jis dar gana pigus.

Kiaušinius perka po vieną

Dėl ko brango ne tik sviestas, puikiai paaiškino garsus Rusijos ekonomistas, profesorius Igoris Lipsicas.

Ne viename savo interviu įvairioms žiniasklaidos priemonėms ar „YouTube“ kanale skelbiamuose vaizdo įrašuose ekonomistas akcentavo, kad dėl sankcijų Rusijai nebetiekiamos maisto gamybos technologijos, žemės ūkyje trūksta modernios žemės technikos, o pati Rusija nesugeba užsiauginti net sėklinių bulvių.

Dėl to žemės ūkio produkcija brangsta kaip ant mielių.

Po neseniai kilusio kiaušinių skandalo, kai parduotuvėse rusai ėmė kiaušinius pardavinėti vienetais, nuvilnijo sviesto skandalas – žmonės stovėjo ilgiausiose eilėse.

I. Lipsicas prognozuoja, kad netrukus rusams ims trūkti bulvių, kurių kaina pašoko kone 80 proc.

„Rusijos federalinė statistikos tarnyba skelbia, kad, lapkričio 25-osios skaičiavimais, maisto produktų kainos rekordiškai išaugo nuo 2023 m. sausio. Bulvės nuo metų pradžios pabrango 78,4 proc., kopūstai – 30,7 proc., burokėliai – 27 proc. Sviesto kainos augo, nepaisant valdžios mėginimų organizuoti sviesto importą iš Turkijos ir Irano. Aviena nuo metų pradžios pabrango 21,9 proc., grietinė – 16,4 proc., pienas – 15,7 proc. Daugiau nei 15 proc. išaugo obuolių kainos, duona brango 13 proc.“, – „Telegram“ kanale rašė I. Lipsicas.

Dėl nepalankių orų Rusija šiais metais neteko apie 20 proc. bulvių, o kitų daržovių – net ketvirtadalio derliaus.

Pasiūla: Kaliningrado turguje dar gegužę buvo galima išvysti ne tik sviesto iš Udmurtijos, bet ir iš Lietuvos. / Vaizdo įrašo stop kadras

Manipuliacijos rublio kursu

Ekonomistas I. Lipsicas taip pat prognozuoja, kad infliacija Rusijoje tik spartės. O kitų metų pradžioje rublio kursas kris į nematytas žemumas.

„Rublis neturi kritimo ribų“, – taip profesorius interviu kanalui „I Gryanul Grem“ apibūdino rublio perspektyvą.

Šiuo metu oficialus rublio kursas – mažiau nei vienas euro centas.

Rusijos centrinis bankas skelbia, kad, gruodžio 3-iosios duomenimis, už eurą oficialiai esą mokama 112 rublių, už dolerį – 107 rubliai. Tai yra banko biurokratų nustatytas kursas.

Tačiau realybėje viskas kitaip, nes juodojoje rinkoje rublio kursas gali siekti net 180 rublių už dolerį.

Tai patvirtino Rusijoje gyvenantis Dmitrijus Potapenko savo interviu, kurie publikuojami „YouTube“ kanale.

Ekonomistas I. Lipsicas kėlė versiją, kad dėl biudžeto skylių Centrinis bankas ėmėsi manipuliacijų rublio kursu.

„3,3 trilijono rublių deficitą reikia kažkaip padengti. Nes liko nepriemokų iš biudžeto. Pinigų nėra, o juos reikia skubiai surinkti. Aš galvoju, kad sužaista rublio kursu. Rublio nuvertėjimas padeda surinkti daugiau pinigų į biudžetą. Paprastai tariant, buvo manipuliuojama rublio kursu. Tačiau tai yra tušti pinigai“, – paaiškino I. Lipsicas

Profesorius prognozavo, kad rublio kursas šiemet nesileis žemiau 105–107 rublių už dolerį. O štai kitų metų pradžioje rublio kursas gali kristi iki 125 už dolerį.

Rublis neturi kritimo ribų.

I. Lipsicas pabrėžė, kad valiutų biržos Rusijoje nebėra. Šalyje veikia tik valstybiniai bankai arba bankai, kurių pagrindinį akcijų paketą valdo valstybė, todėl tikėtis realaus rublio kurso neverta – jis nustatomas Finansų ministerijos ir Centrinio banko.

„Jei valstybė dėl to tik išlošia, nes surenkama didesnė masė pinigų į biudžetą, tai gyventojai dėl to tik nukenčia. Jei rublis devalvuojasi, brangsta visas importas. Importo prekės vis sunkiau bus pasiekiamos patiems skurdžiausiems visuomenės sluoksniams“, – interviu kanalui teigė I. Lipsicas.

Rusijos nacionalinės valiutos nuvertėjimas dešimčia rublių duoda papildomų, tačiau niekuo nepadengtų įplaukų į biudžetą, jos siekia maždaug trilijoną rublių. Tai viešai yra patvirtinęs Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas.

Vagystės: socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti net ir jauni žmonės, vogę sviestą iš parduotuvių. Vienas sviesto vagis, demaskuotas pardavėjo, puolė muštis ir grasino peiliu. / Vaizdo įrašo stop kadras

Dėl ko brangs cukrus?

I. Lipsicas prognozuoja, kokia nauja brangymečio banga laukia Rusijos.

Ekonomistas ne kartą yra minėjęs, jog Rusijos žemės ūkiui smūgį sudavė tai, kad žemdirbiai nebeturi galimybės gauti vakarietiškų sėklų.

O Rusijos žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas dėjo daug pastangų, kad sėklų importas iš užsienio galutinai žlugtų.

„Pasidomėkite, kaip yra Rusijoje su cukriniais runkeliais ir jų sėklomis. Galima prognozuoti, kad tuoj Rusijoje ims trūkti cukraus“, – pastebėjo I. Lipsicas.

Užsimenama, kad netrukus Rusijoje veikiausiai ims trūkti net saulėgrąžų ar rapsų aliejaus. Kai kur jau dabar fiksuojamas jo stygius.

Pasirodo, dėl nutrūkusių ryšių su Vakarų rinkomis įstrigo ir Rusijoje auginamų karvių sėklinimas.

O rusų karvių veislės tokios prastos, kad jų duodamo pieno kiekis per parą gali lygintis tik su Olandijoje auginamų ožkų duodamo pieno kiekiu.

Didžiulių problemų žemdirbiai turi ir dėl užsienyje gamintos žemės ūkio technikos. Brangūs ir modernūs kombainai genda, o jiems atsarginių dalių neįmanoma gauti.

Dėl to, kad į karą Ukrainoje išsiųsta didelė dalis darbingo amžiaus vyrų, modernios technikos tiesiog nėra kam patikėti.

Turguje – lietuviškas sviestas

Kaliningrado sritis, į kurią iki karo Ukrainoje pradžios maisto produktus importavo tiek Lietuva, tiek Lenkija, dabar skundžiasi, kad nebeįmanoma gauti net lenkiškų obuolių, kurie buvo kur kas pigesni nei auginti Kaliningrade ar laivais atgabenti iš žemyninės Rusijos dalies.

Tačiau dar šiemet pavasarį Kaliningrado turguje buvo galima nusipirkti lietuviško sviesto.

Vienas rusas gegužės pabaigoje vaizdo įraše užfiksavo, koks platus sviesto pasirinkimas ant prekystalių.

„Sviestas iš Udmurtijos, Lietuvos, Baltarusijos, Kazanės, Vologodsko – kokio tik nori sviesto yra“, – gegužę „YouTube“ kanale gyrėsi rusas,

Ar kilmės šalį nurodantis pardavėjas iš tiesų prekiauja lietuvišku sviestu, sunku patikrinti. Tačiau prie kortelės su kaina – įrašas „Lietuva“.

Prieš porą savaičių uostamiestyje ir aplinkinių rajonų didžiuosiuose prekybos centruose vienu metu buvo pradingęs pats pigiausias sviestas, kainuojantis nuo 1,39 iki 1,45 euro. Pavakare šia kaina sviesto jau nebuvo įmanoma įsigyti.

Socialiniuose tinkluose pasklido gandas, esą šį sviestą Rusijos Federacijos vizas turintys klaipėdiečiai veža į Kaliningradą, kur pakelio kaina jau buvo pasiekusi 2,5 euro.

Vis tik socialiniuose tinkluose rusakalbiai keliauninkai vieni kitus perspėjo, kad nemėgintų vežti maisto produktų į Kaliningradą.

„Net saldainį prie sienos atims“, – tokiu perspėjimu feisbuke dalijosi dažnokai į Kaliningradą vykstantis pilietis.

Igoris Lipsicas. / Vaizdo įrašo stop kadras

Už pensiją – 54 pakeliai

Vidutinė socialinė pensija 2024 m. pabaigoje Rusijoje – 13 475 rubliai, 2025 m. pabaigoje ketinama pensiją didinti iki 15 456 rublių. Taip lapkričio 30-ąją skelbė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Tačiau ar šiuos Kremliaus planus pavyks įgyvendinti, nėra aišku, nes jau dabar neslepiama, kad biudžete pinigų trūksta. Nemalonus momentas – 2025-aisiais suplanuota dar 30 proc. didinti išlaidas karui. Tai, suprantama, turės pasekmių ir rublio kursui, ir pragyvenimo lygiui.

Vidutinę 13,4 tūkst. rublių pensiją gaunantis Kaliningrado pensininkas šiuo metu gali tikėtis už visą savo pensiją įsigyti viso labo 54 pakelius sviesto.

Kaip skelbia tinklalapis „ГородРабот.ru“, vidutinė alga Kaliningrado srityje siekia 65,7 tūkst. rublių.

Ar tokie skaičiai yra realūs, sunku patikrinti. Tačiau palyginus su darbo skelbimuose siūlomu atlygiu, matyti, kad darbo rinkoje čia siūloma vidutinė alga tesiekia 50 tūkst. rublių.

Į Rusiją lietuviai veža vyną

Kyla klausimas, ką lietuviai veža į Rusiją ir kokius produktus iki šiol jai tiekia?

Lietuva 2024 m. į Rusiją eksportavo 417 tonų maisto priedų.

Tačiau metų viduryje skaičiuota, kad į Rusiją Lietuvos eksportas sudarė tik 3,4 proc.

O štai dėl vieno produkto, vežamo į Rusiją iš Lietuvos, kyla nepasitenkinimas tarp kitų ES šalių, pasisakančių už sankcijų Rusijai griežtinimą.

Lietuva tapo vyno eksporto į Rusiją lydere.

Įvairių šaltinių duomenimis, per pastarąjį pusmetį vyno eksporto apimtys iš Lietuvos į Rusiją siekė maždaug 120 mln. eurų.

Lietuva nėra vyno gamintoja, į Rusiją reeksportuojama kitų šalių produkcija. Dažniausiai tai Prancūzijos, Italijos, Ispanijos vyndarių produkcija.