– Smarvės pietinėje miesto dalyje ir taršos šiaurinėje Klaipėdos pusėje temos pastaruoju metu eskaluojamos nuolat. Apie visus procesus skaitoma spaudoje, taip pat savivaldybės puslapyje. Miestiečiai dažnai diskutuoja ir tarpusavyje. Gyventojai prašo apibendrinti situaciją, kas šiais klausimais jau nuveikta ir kas dar laukia?

– Aš pats su atsakingais specialistais lankausi tiek šiaurinėje, tiek pietinėje miesto dalyse. Įvairių pasisakymų matome viešojoje erdvėje, spaudoje. Gyventojai piktinasi, ir tai yra visiškai suprantama. Niekas net nebando neigti, kad smarvės bei taršos nėra. Maža to, klaipėdiečiai iš pietinės miesto dalies surinko per 4 tūkst. parašų. Mano galva, ta iniciatyva puiki – žmonės yra pilietiški ir jaučia pareigą išsakyti savo nuomonę apie netenkinančią situaciją. Be abejonės, reaguoti privalu. Jei tai svarbu gyventojams, svarbu ir visam miestui.

Yra sudaryta operatyvinė reagavimo tarpžinybinė darbo grupė, klausimą nagrinėjo ir mano sušaukta Ekstremalių situacijų komisija. Pastarajame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo pristatytos visos priemonės, ką šiais klausimais savivaldybė yra padariusi.

Buvome susitikę su visomis kontroliuojančiomis institucijomis, kurios yra atsakingos už minimas sritis. Tai aplinkosaugininkai, sveikatos specialistai, taip pat ir su potencialių teršėjų – įmonių, kurios veikia tiek Dumpiuose, tiek LEZ teritorijoje, – atstovais. Taip pat dalyvavo ir uosto direkcijos atstovai.

Aptarėme, kokios pagrindinės smarvės ir taršos priežastys, ko imtis situacijai pakeisti.

Bėda ta, kad įmonės, kurios šiose teritorijose dirba, pagal galiojančius teisės aktus nieko nepažeidžia. Egzistuoja vadinamieji kvapo vienetai, kurių galima riba šiuo metu yra 8, o gyventojai smarvę jau užuodžia, kai yra vienas.

Todėl kreipėmės į sveikatos apsaugos ministrą, kad įstatymiškai sugriežtintų normas. Pateikėme savo pastabas, kurias, tikimės, ministras įvertins.

Be to, atsižvelgdami į gyventojų pageidavimus, siekiame, kad bendrovėms nebebūtų išduodami leidimai atviro būdo kompostavimui. Jei tai būtų įteisinta ir įmonės draudimo sąžiningai laikytųsi, kvapų tikrai nebeliktų.

Šią savaitę Klaipėdoje lankysis Seimo sveikatos reikalų komiteto nariai, tad dar kartą kalbėsimės ir priminsime savo prašymus.

Be to, kreipėmės į Aplinkos ministeriją. Prašome, kad būtų atlikti oro taršos tyrimai ir paruošta tyrimo ilgalaikė programa. Tikimės, kad visa tai atsidurs taršos mažinimo projekte, kurį dabar ruošiame. Viena pastarojo krypčių – Klaipėdai įsigyti transporto priemones, kurios rinktų kietąsias daleles.

Šiuo metu turime 29 taršos bei kvapų matavimo vietas, kuriose nuolat vykdomas monitoringas. Mano įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri ištyrė ir papildė dar keturiais taškais. Tad iš viso šiuo metu tokių yra 33. Šis kiekis turėtų užtikrinti visas galimybes operatyviai matyti ir žinoti tai, kas vyksta.

Visuomenės sveikatos centras taip pat atlieka kompleksinį tyrimą. Jie paėmė mėginius iš keturių Dumpiuose veikiančių įmonių ir dabar tirs bendrą teritorijos situaciją. Iš dviejų bendrovių jau yra gauti rezultatai. Viena jų kvapą skleidžia, tačiau miesto jis nepasiekia. Dar dviejų mėginiai tebetiriami laboratorijoje.

Dar vienoje patikrintoje įmonėje nustatyta, kad joje laikomi neapdoroti šalutiniai gyvuliniai produktai. Šiai įmonei minimos medžiagos tiekimas ir su juo susijusi veikla sustabdyta.

Buvau susitikęs ir su Klaipėdos universiteto laboratorijos vedėju. Jie turi mobilią stotį, kuri tiria oro taršą, tačiau išsamiam kvapų ištyrimui neturi visų įrenginių, tad tuo užsiima Visuomenės sveikatos centras.

Norėčiau akcentuoti, kad klaipėdiečiai taip pat bus įtraukiami į darbo grupes, kurios nagrinės taršos ir smarvės klausimus.

Aš neįsivaizduoju šiuolaikinės visuomenės be gyventojų įsitraukimo, tad žmonių parodyta iniciatyva tikrai sveikintina. Be abejo, visuomenė bus nuolat informuojama apie procesus.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.