Pereiti į pagrindinį turinį

Sandoryje įžvelgė klastą: po trejų metų žmonės sumanė butą grąžinti buvusiai savininkei

2021-07-14 02:00

Prieš trejus metus sename name butą įsigiję pirkėjai staiga pasijuto apgauti. Esą namas – avarinis, tad jie norėtų būstą sugrąžinti buvusiai savininkei, pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti ir atgauti pinigus. Ginčas su ankstesne buto šeimininke atsidūrė teisme.

Apsigalvojo: butą Klaipėdoje įsigiję žmonės po trejų metų sumanė jį grąžinti buvusiai savininkei ir per teismus siekia atgauti sumokėtus pinigus.
Apsigalvojo: butą Klaipėdoje įsigiję žmonės po trejų metų sumanė jį grąžinti buvusiai savininkei ir per teismus siekia atgauti sumokėtus pinigus. / Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Jokių paslėptų trūkumų

Prieš trejus metus tauragiškė (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) portale „Skelbiu.LT“ rado skelbimą, kad parduodamas butas Klaipėdoje, Kretingos gatvėje esančiame dviejų aukštų name.

Šį skelbimą įdėjo ir pirkėjų ieškojo viena nekilnojamojo turto agentūra, registruota Kretingoje.

Būsimą pirkėją sudomino pasiūlymas, todėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. ji pirmą kartą susitiko su nekilnojamojo turto agentūros atstove ir apžiūrėjo pageidaujamą įsigyti butą.

„Apžiūrint butą, kažkokių į akis krentančių sugadinimų, trūkumų, kurie išaiškėjo vėliau, aš nepastebėjau, nesu šios srities specialistė. Apžiūrėjus nekilnojamus daiktus, aš ir nekilnojamo turto agentūros atstovė tą pačią dieną pasirašėme nekilnojamo turto rezervavimo sutartį, kuri galiojo vieną mėnesį, atstovei grynais sumokėjau vieną tūkstantį eurų“, – ieškinio pareiškime teismui vėliau rašė tauragiškė.

Tęsinys: byla, kuria siekiama trejų metų senumo buto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, vėl bus nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Moteris teigė, kad su pačia buto savininke (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo kelis kartus bendravo telefonu ir kad nekilnojamojo turto agentė parduodamą butą apibūdino gerai, jokių sugadinimų, gedimų, problemų ar avarijų nenurodė.

Esą ir skelbime šis parduodamas butas taip pat buvo įvardytas kaip „geras, pagal savo amžių tvarkingas, be jokių paslėptų trūkumų“.

Sumokėjo, bet negyveno

Dar po mėnesio būsimoji pirkėja jau susitiko su būsto savininke ir jos dukra.

Ir tą pačią dieną netgi pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią išsimokėtinai (per 36 mėnesius sumokėjus sutartą – 36 tūkst. eurų sumą) ji nusipirko minėtą butą Kretingos gatvėje, Klaipėdoje.

„Akcentuoju, kad mums pasirašant daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, notarė atsakovėms pasakė, jog šios neišleistų už butą gautų pinigų, nes gali reikalai pasisukti ir į kitą pusę. Šiuos notarės atsakovėms pasakytus žodžius aš puikiai prisimenu“, – pareiškime teismui vėliau rašė buto pirkėja.

Esą sandoryje buvo pažymėta, kad ši sutartis nėra daikto priėmimą–perdavimą liudijantis dokumentas, jis turėjo būti pasirašytas tik pirkėjai visiškai atsiskaičius.

Pirkėja tikino, kad iki jos ieškinio pateikimo momento teismui, atsakovėms už įsigyjamus daiktus (butą, dalį ūkinio pastato) yra sumokėta 31 tūkst. eurų.

Dabar jau supratau, kad esu apgauta, man nesakoma tiesa.

Nesumokėtas liko tik likutis už keturis mėnesius – 4 tūkst. eurų.

Per tą laiką pirkėja teigė daugiau tame bute nesilankiusi.

„Daugiau ginčijamame bute aš nesu buvusi, jis iki šiol yra tuščias, negyvenamas, jokių papildomų sugadinimų, gedimų, trūkumų iš mano pusės jam nepadaryta, šių daiktų vertės ir išvaizdos aš nesumenkinau, nepažeidžiau, savo veiksmais niekaip neturėjau įtakos jų pasikeitimams, jeigu tokių galėjo atsirasti per šį laikotarpį“, – teismui tvirtino buto pirkėja.

Apsigalvojo po susirinkimo

Teigiama, kad naujuosius buto savininkus dėl nepigaus pirkinio apsigalvoti paskatino namo gyventojų susirinkimas, surengtas pernai spalį.

Tada tauragiškė esą ir sužinojusi, kad šiame name buvo įvykusi avarija, dėl ko išlinko pirmo aukšto lubos, o jos perkamas (ir dar iki galo neišmokėtas) bei dar vienas, apačioje esantis, butas yra avarinės būklės.

„Sužinojusi tokias neigiamas aplinkybes, skambinau atsakovei, klausinėjau apie galimas pasekmes perkamam butui, tačiau ji nuramino, sakydama, kad čia nieko baisaus. Tačiau, dabar jau supratau, kad esu apgauta, man nesakoma tiesa, labai dėl to išsigandau, patyriau stresą, pergyvenimus dėl galimų neigiamų pasekmių, todėl pradėjau ieškoti teisybės, kreipiausi į atsakingas tarnybas, kad gaučiau reikiamus duomenis apie šio buto realią būklę“, – teismui rašė buto pirkėja.

Moteris tvirtino, kad į jos paklausimus nebuvo tinkamai atsakyta, todėl ji kreipėsi į advokatus.

Nutylėjo apie avariją?

Tada esą ir paaiškėjo, kad dar 2018 m. sausį šiame name įvyko vamzdyno avarija, kurios metu „buvo išplauta pastato laikančioji siena, kilo grėsmė perdangai tarp pirmojo ir antrojo aukštų“.

Teigiama, kad iš namą administruojančios bendrovės gautų dokumentų ir 2018 m. sausio 23 d. užfiksuotų nuotraukų tapo aišku, jog pirmajame aukšte išgriuvo siena, virš kurios yra perkamas butas, o bandant išsaugoti bendrąsias konstrukcijas ir laikinai likviduoti avarinę situaciją, dviejuose apatiniuose butuose perdanga suramstyta keliolika statramsčių.

Esą per namo apžiūrą buvo išreikšta nuomonė, kad dėl šios avarijos yra kalta būtent parduodamo buto savininkė, tačiau tai patvirtinti raštu buvo atsisakyta.

„Akivaizdu, kad man apžiūrint perkamą butą su agentūros atstove, o tai reiškia, kad jau prieš parduodant šį butą, atsakovės tikrai žinojo apie šio ir apačioje esančių butų problemas, jas nuslėpė, stengėsi parodyti parduodamą daiktą kaip tinkamą. Apžiūrint perkamą butą, esantį antrame aukšte, aš negalėjau matyti pirmame aukšte esančių statramsčių, sugriuvusių sienų, byrančių lubų, todėl niekaip negalėjau žinoti apie realią, tikrąją šio buto būklę“, – teismui rašė tauragiškė.

Pareikalavo nutraukti sutartį

Tad po trejų metų nuo sandorio sudarymo, paaiškėjus šioms aplinkybėms, tauragiškė pareiškė norą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, atiduoti atgal avarinį butą buvusiai savininkei ir susigrąžinti įmokėtą sumą.

Pradžioje tai bandyta padaryti taikiai, tačiau, pardavėjai su tuo nesutikus, nes ši esą už butą gautus pinigus jau išleido, buvo kreiptasi į teismą.

„Šis ieškinys reiškiamas dėl to, kad aš apsirikau, nežinojau realios buto būklės, pagrindinis trūkumas buvo paslėptas, naiviai tikėjau atsakovių teikiamais duomenimis, tačiau pati negalėjau žinoti apie avarinę buto būklę, pamatyti pirmame aukšte paremtų lubų konstrukcijų, neturėjau galimybių ir poreikio prieš įsigydama išsamiai išsiaiškinti situaciją, aklai pasitikėjau pardavėja“, – teismui rašė ieškovė, toliau vardydama jai padarytą didelę turtinę ir 1 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą.

Tačiau buto pardavėja laikosi kitos nuomonės.

Moteris teigė labai nustebusi dėl tokių reikalavimų ir pretenzijų, nes esą perkamo buto būklė pirkėjai ir jos gyvenimo draugui tikrai nebuvo jokia naujiena.

„Net neįsivaizduoju, kas jiems nutiko, neturiu supratimo. Jie viską matė, viską žinojo ir dabar apsimeta, kad nežinojo. Mes turime įrodymus, tarpusavio susirašinėjimus, kad jiems buvo žinoma buto būklė. Mes patys šokiruoti“, – dienraščiui kalbėjo butą pardavusi moteris.

Šitą tikru galvosūkiu tapusį teisinį ginčą teismas toliau nagrinės šią savaitę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų