Griūva gabenimas laivais
Jau pirmosiomis Rusijos karo prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę dienomis krovinių gabenimas laivais į Rusiją ėmė griūti.
Tai pripažįsta ne tik Vakarų šalių logistikos kompanijų analitikai, bet ir pačios Rusijos nepriklausoma žiniasklaida, kaip "Novaja gazeta". Jos atstovų teigimu, sustojo į Rusiją planuotos gabenti žemės ūkio, naftos gavybos, chemijos medžiagų, buitinės technikos, automobilių detalių ir kitų prekių srautai. Ir tai įvyko jau pirmosiomis dienomis po vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Viena pirmųjų gabenti prekes į Rusijos uostus atsisakė Japonijos laivybos kompanija "K-Line". Jos laivas į Sankt Peterburgą turėjo atgabenti JAV pagamintus kombainus. "K-Line" laivui atsisakius plaukti į Rusiją, įranga, kokios pati Rusija negamina, buvo iškrauta Zebriugės uoste. Klausimas, ar ta įranga pasieks Rusiją, nes ją jau pasivijo JAV ir ES šalių skelbiamos finansinės sankcijos.
Ar liks rusiškų dujų?
Panašių užstrigusių ir Rusijos uostų nepasiekiančių prekių daugės. Taip pat smarkiai daugėja atsisakymų sudaryti sutartis tiek gabenimo, tiek paėmimo iš Rusijos uostų. Gabenti prekes į Rusiją praėjusią savaitę atsisakė ir viena didžiausių konteinerių laivybos kompanijų "Maersk Line". Ji veto netaikys tik į Rusiją gabenamam maistui ir vaistams.
Dar anksčiau gabenti Rusijos krovinius atsisakė ir prancūzų CMA CGM.
"Novaja gazeta" pripažino, kad dėl sankcijų iš Rusijos stringa ir jos prekių eksportas.
Tai iš karto įrodė, kad Rusija yra labai stipriai priklausoma ne tik nuo žaliavų eksporto, bet ir nuo naujų technologijų, įrangos importo.
Viena iš šalių, kuri pirmoji atsisakytų Rusijos eksporto, gali būti ir Lietuva. Iki šiol ji iš Rusijos per Vysocko uostą pirkdavo dujas, kurios būdavo gabenamos į Klaipėdos SGD terminalą.
Taip pat pirmosios karo prieš Ukrainą dienos parodė, kad tiesioginė Rusijos izoliacijos priemonė bus laivai, kurie tiesiog nustos plaukti į Rusiją. Užpuldama nepriklausomą Ukrainos valstybę, Rusija tapo agresore.
Nors laivybos kompanijoms ir yra svarbios pajamos, šiuo metu jau niekas nebenori turėti reikalų su Rusija. Pradėjusi karą Europoje ir dėl to įsigaliojus tarptautinėms sankcijoms, ji tapo nepatikima valstybe.
Gali atsirasti ir tokių iniciatyvų – nepriimti ne tik laivų, bet ir rusiškos ar baltarusiškos kilmės krovinių.
Rusijos priklausomybė
Rusija yra labai stipriai priklausoma nuo jūrinių valstybių, kurios valdo įplaukimo sąsiaurius tiek į Juodąją jūrą (Turkija), tiek į Baltijos jūrą (Danija).
Tai įrodė ir tas faktas, kai Lamanšo sąsiauryje Prancūzija areštavo Rusijos laivą vien už tai, kad jis susijęs su banku, kuriam pradėtos taikyti sankcijos. Tokių Rusijos laivų areštų visame pasaulyje gali tik daugėti.
Rusija taip pat labai stipriai priklausoma ir nuo Vakarų Europos didžiųjų laivybos kompanijų. Pasaulyje dominuoja danų "Maersk Line", italų MSC, prancūzų CMA CGM, vokiečių "Hapag-Lloyd". Jos atsisako imti krovinius iš Kinijos, kurie keliauja į Rusiją. Tuos krovinius, kurie jau sukrauti į laivus, stengiasi "numesti" uostuose pakeliui. Rusijai skirti kroviniai kaupiasi Turkijos, Belgijos, Olandijos uostuose.
Tarp pasaulinio lygio kompanijų nėra nė vienos kompanijos iš Rusijos. Tiesa, pasaulyje jau labai sustiprėjo Kinijos laivybos kompanijos. Bet ar jos norės prasidėti su agresyvia Rusija. Kinija jau nedviprasmiškai leido suprasti, kad ji "nenorėtų pakliūti po sankcijų Rusijai presu". Kinija yra pasaulio gamykla ir jai nėra naudinga remti kažkokį santykinai smulkų klientą Rusiją, nes pagrindiniai joje pagamintų prekių pirkėjai yra Vakarų Europoje ir JAV.
Uostai nebepriims laivų
Panaši situacija gali grėsti ir Baltarusijai. Visiškai realu, kad per Klaipėdos uostą kasmet keliavusios 12–13 mln. tonų kalio trąšų bent artimiausiu metu neras uosto, kur galėtų būti kraunamos. Nebent Rusija tikisi padėti Baltarusijos diktatoriui, permesdama jo trąšas į kurį nors užimtą nepriklausomos Ukrainos uostą. Tokiu atveju tai būtų tarsi krauju nudažytos trąšos. Ar atsirastų tokių trąšų pirkėjų? Ar pirktų jas JAV kompanijos, kurioms net šių metų sausį dar buvo kraunamos baltarusiškos trąšos į laivus Klaipėdos uoste?
Ar atsirastų uostų, kurie priimtų per užgrobtus Ukrainos uostus, jei tai Rusijai ir Baltarusijai pavyks, eksportuojamas žaliavas?
Pasaulyje gali atsirasti ir daugiau iniciatyvų, ką pirmosios paskelbė Didžioji Britanija, Kanada – nepriimti į savo uostus Rusijos laivų. Tą patį padarė ir Norvegija. Nuo kovo 3 d. Rusijos laivams uždrausta įplaukti ir į Klaipėdos uostą. Rusijos laivai galės įplaukti tik ištikus avarijai, kilus tiesioginiam pavojui gyvybei, laivui, aplinkai.
Dėl uostų uždarymo Rusijos laivams vyksta diskusijos visos ES mastu.
Gali atsirasti ir tokių iniciatyvų – nepriimti ne tik laivų, bet ir rusiškos ar baltarusiškos kilmės krovinių. Krovinių gabenimo ribojimą į Rusiją ir Baltarusiją jau ėmėsi taikyti Lenkija.
Vakarų Europos šalyse kenčia ir Rusijos automobilių transporto vežėjai. Kai kuriose vietose nuo puspriekabių lupami ir naikinami rusiškos registracijos numeriai.
