Vis daugiau klaipėdiečių skundžiasi, kad, pasibaigus šildymo sezonui, pabrango vandens pašildymas. Anot specialistų, paslaugos kaina neišaugo – viena pagrindinių didelių sąskaitų priežasčių esanti ta, jog gyventojai netinkamai deklaruoja sunaudoto vandens rodmenis.

Sąskaita išgąsdino

Kuncų gatvės 12 name gyvenanti klaipėdietė apstulbo gavusi sąskaitą už vandens pašildymą. Pasak moters, ji sunaudojo vos vieną kubinį metrą vandens, o už jo pašildymą turi mokėti 90 litų.

„Nesuprantu, iš kur susidarė tokia sąskaita. Kažkas baisaus“, – tvirtino vartotoja.

Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, 90 litų klaipėdietė turi mokėti ne už vieno, o už trijų kubinių metrų vandens pašildymą.

„Vartotoja nedeklaravo, kiek karšto vandens suvartojo gegužę. Jai buvo paskaičiuota miesto tarybos nustatyta norma – 3 kubiniai metrai. Kitą mėnesį, jei moteris tinkamai deklaruos vandens rodmenis, viskas bus perskaičiuota pagal realų suvartojimą ir permoka grąžinta“, – aiškino įmonės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo grupės vadovas Gediminas Kirlys.

Priklauso nuo gyventojų

Šilumą tiekianti bendrovė pastaruoju metu taip pat sulaukia klausimų, kodėl pabrango vandens pašildymas. Aiškinama, kad taip yra, nes, pasibaigus šildymo sezonui, pasikeitė skaičiavimo tvarka – vasarą namas šilumą naudoja tik vandens pašildymui ir cirkuliacijos palaikymui.

Daugumai klaipėdiečių vadinamasis gyvatuko mokestis yra pastovus. Jis kinta, keičiantis šilumos kainai, sumažėja, kai namui netiekiama šiluma.

Vasaros sezono metu likusi šiluma yra skirta karšto vandens paruošimui. Kiek kainuoja kubinio metro vandens pašildymas, apskaičiuojama iš bendrai sunaudotos šilumos atėmus kiekį, kuris suvartojamas cirkuliacijai palaikyti. Likusi energija dalijama iš suvartoto karšto vandens kiekio, kurį deklaravo gyventojai.

Svarbu tinkamai deklaruoti

Šilumos tiekėjas analizavo situaciją Mogiliovo gatvės 15 name. Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, per pastaruosius 13 mėnesių šilumos kiekis vienam kubiniam metrui pašildyti čia svyravo nuo 47 iki 106 kilovatvalandžių, gyventojų deklaruotas vandens kiekis – nuo 59 iki 113 kubinių metrų.

„Ypač svarbu, kad gyventojai tinkamai deklaruotų suvartoto vandens rodmenis. Jei keli butai nepraneša, kiek sunaudojo vandens, ar praneša netikslius rodmenis, susidaro skirtumai. Dėl jų tą mėnesį gyventojai už vandens pašildymą turi mokėti brangiau“, – tvirtino G.Kirlys.

Tačiau, anot vadovo, kitą mėnesį, kai vandens rodmenų nedeklaravę asmenys tai padaro, sąskaita už šią paslaugą būna mažesnė.

„Neteisingas suvartoto vandens rodmenų deklaravimas iškraipo sąskaitas ir kelia pasipiktinimą. Tvarkinguose namuose, kur yra geri administratoriai ar bendrijos pirmininkai, kurie rūpinasi, kad būtų tiksliai deklaruoti vandens rodmenys, tokių problemų nekyla“, – pabrėžė G.Kirlys.

Įtakos turi temperatūra

Šildymo sezono metu vandens pašildymo kainos svyravimas nesijaučia. Šis mokestis yra pastovus. Jis nustatomas apskaičiuojant trijų mėnesių – liepos, rugpjūčio, rugsėjo – vidurkius.

Šiluma, kuri lieka iš bendro kiekio atėmus energiją, reikalingą cirkuliacijai ir vandens pašildymui, išdalijama patalpų šildymui.

Kiek reikės šilumos kubiniam metrui vandens pašildyti, priklauso ir nuo karšo vandens ruošimo sistemos būklės, sureguliavimo.

Pasak G.Kirlio, daugiau šilumos vandens pašildymui vasarą suvartojama ir dėl paties tiekiamo vandens. Jis yra žemesnės temperatūros.

„Pavyzdžiui, gegužę patiektas vanduo yra 8–10 laipsnių temperatūros, o rugpjūtį – 17–18. Jam pašildyti, kad pasiektų nustatytą temperatūrą, reikia daugiau šilumos. Taip būna kasmet. Gegužę visada suvartojama daugiau šilumos vandeniui pašildyti. Tačiau tai nėra du ar tris kartus daugiau, o tik keliais procentais“, – tvirtino G.Kirlys.