Mokėjo tik trumpą laiką

39-erių kaunietė Lolita Brazytė jau seniai nebeturi buvusio sutuoktinio žinomo juvelyro Gražvydo Kasparavičiaus pavardės.

Moteris norėtų pamiršti šį gyvenimo tarpsnį, tačiau santuokoje gimusi dukra sies šiuos du žmones visą likusį gyvenimą.

Du suaugę žmonės gali nesutarti, gali pasukti skirtingais keliais, bet jų meilės vaisius dėl to neturi kentėti. Bent jau tokios nuostatos laikomasi įstatyme.

Būtent todėl skirdamiesi tada Kretingoje gyvenę Lolita ir Gražvydas susitarė ir teisme patvirtino, kad buvęs sutuoktinis dukrelės išlaikymui kiekvieną mėnesį mokės po 130 litų.

Jų dukrai Gabijai tada tebuvo šešeri.

Taip, kaip sutarta, vyras mokėjo alimentus kelis pirmuosius mėnesius.

"Vyras gėrė. Su dukra išėjome tiesiog į niekur. Buvo sunku. Jis darė viską, kad būtų dar sunkiau. Bet kelio atgal nebebuvo, – pasakojo L.Brazytė. – Tėvas dukrą ne kartą išmetė iš namų, priekaištavo, esą ji radusi kitą tėvą, nes aš ištekėjau antrą kartą. Nerūpėjo nei gimtadieniai, nei Kalėdos."

Dukra negali studijuoti

Santuoka su Lolita G.Kasparavičiui buvo antroji, pirmojoje jis taip pat turėjo dukrą.

Kol L.Brazytė gyveno nestokodama pinigų, buvusio sutuoktinio nerėmė prie sienos dėl nemokamų alimentų.

Kartais paklausdavo apie skolą, bet vyras vis rasdavo pasiteisinimų ir negailėjo pažadų – tai padarysiąs, kai pasistatys namą.

O nuo 2008-ųjų dukros išlaikymui iš jos tėvo L.Brazytė nebegaudavo nė lito.

Kai vėžio pakirstas mirė antrasis moters sutuoktinis, ji gražiuoju paprašė pinigų.

"Likome be namų, buvo iškelta asmens bankroto byla. Tai buvo laikas, kai dukra paskutinius metus mokėsi mokykloje. Man buvo be galo sunku vienai nešti tą naštą. Kol būdama devyniolikos dukra baigė mokyklą, jos tėvas kartais pervesdavo po 100 litų. Vis žadėjo grąžinti skolą, kuri jau siekė 16 204 litus, o tai sudaro 4 693 eurus, bet pažadai likdavo neištesėti. Vien todėl negalėjau leisti vaiko studijuoti, tad dukra buvo priversta išvažiuoti į Angliją. Dabar ji dirba ir kaupia pinigus mokslams", – atviravo moteris.

Liepė nekišti jos vaiko

G.Kasparavičiaus darbai yra brangūs, juvelyras dalyvauja tarptautinėse parodose, o ir dukros išlaikymui priteista suma nėra bauginanti.

Tad, atrodytų, skolą galėtų nesunkiai grąžinti.

Pasikonsultavusi su advokate L.Brazytė sužinojo, kad turi galimybę patraukti buvusį sutuoktinį baudžiamojon atsakomybėn už piktybišką alimentų nemokėjimą.

Moteris vis dar svarsto, ar taip pasielgti.

Advokatė padėjo jai parašyti pareiškimą, bet L.Brazytė jo vis dar nesiryžta pateikti teismui.

"Dukra bandė jį kalbinti, prašyti šeimos archyvo vaizdo įrašų, bet atsako nesulaukė, tėvas su ja nebendrauja. Iš jo gavau atsakymą: "Nerašinėk, neskambinėk ir nekišk man savo vaiko". Gabija yra be galo panaši į tėvą, tikra jo kopija. Pats parodos atidarymo metu puikavosi, kokią didelę ir gražią turi dukrą, o kai reikia padėti ją auginti, jos išsižada. Paskutinį kartą gavau laišką, kuriame jis aiškino, kad aš tos skolos iš jo neatgausiu, net jei kreipčiausi į teismą. Paaiškino, kad turi moterį su dviem vaikais, juos išlaiko ir nespaudžia, kad ji reikalautų iš jų tėvo alimentų, nes žino, kaip tai užknisa", – atviravo moteris.

L.Brazytei labai skaudu, esą tėvas ne tik nepadėjo auginti dukrelės, bet ne kartą yra ją įžeidęs, atstūmęs. Po tėvų skyrybų anūkės nebeprisimena ir močiutė.

Moterį stebina ir antstolės, turinčios vykdyti išieškojimą, pozicija. Ši kelis kartus patarė kreiptis į valstybę dėl vaiko išlaikymo, tačiau pati iš žinomo juvelyro skolos neišpeša.

Moteris žino, kad brangiai savo kūrinius parduodantis meistras pinigų turi.

Kretingos taksistai pasakojo ne kartą esą vežę jam į namus brangių alkoholinių gėrimų ir stebėjęsi matydami ant grindų besimėtančias kupiūras.

Išsižadėjo dukros

G.Kasparavičius tikino, kad negali grąžinti savo dukrai ir jos mamai skolos vien todėl, kad virš buvusios žmonos pakibęs bankrotas. Tad pervesti pinigai iškart "išnyktų".

Vyras įsitikinęs, kol buvusi žmona nebaigė bankroto, jai pačiai nenaudinga reikalauti skolos.

Dukrai šių pinigų G.Kasparavičius negalįs pervesti todėl, kad skolingas ne jai, o buvusiai žmonai.

"Kai mane paliko, sakė, kad joms ir be manęs gerai, o kai bėdos prispaudė, prireikė pinigų, paaiškėjo, kad jos sąskaitos areštuotos, – aiškino vyras. – Su dukra susiklostė tokie santykiai, kad kartais svetimi būna daug artimesni ir sąžiningesni, negu tikras vaikas. Gali vaiką mylėti kiek nori, bet kai jam esi reikalingas tik dėl pinigų… Kai mes augome, mūsų tėvai taip pat buvo išsiskyrę, bet augome labai mylimi. Laukdavome atvažiuojančių artimųjų, džiaugėmės galėdami su jais pabūti be jokio išskaičiavimo. Čia iš motinos eina požiūris, kad žmogus esi, kai turi pinigų, o kai neturi – tu nebe žmogus."

Kretingoje gyvenantis juvelyras prisiminė pastarąjį kartą bendravęs su buvusia žmona prieš metus ar dvejus, tada išgirdęs iš jos apie tai, kad ji ruošiasi kreiptis į teismą.

Pasak jo, problemą spręsti trukdo moters ambicijos ir trumparegiškumas.

"Man visiškai nusispjauti, aš dukros esu išsižadėjęs, nes iki motinos bankroto bylos ji kalbėdavo šlykščiausiais žodžiais, kad nusprogsiu ir niekas manęs neaplankys. Po mėnesio vėl prisimena vaikystę, – peikė dukrą G.Kasparavičius. – Gyvenime būna visokių situacijų, ne visada buvau juvelyras. Niekas auksiniu šaukšteliu nemaitino. Ilgai kruvinai dirbau, vos ne iki infarkto, kol pasiekiau pripažinimo. Dabar turiu šeimą, kovo mėnesį man gimė sūnus. Viskas eina į gera."

Vyras pasakojo, kaip ilgai kūrė savo stilių dirbdamas su gintaru, kaip lenkė nugarą svetimiems, kaip sunkiai stojosi ant kojų.

Šeimos kurti nenorėjo

Prisiminęs santuoką su Lolita, vyras pripažino, kad vedė dešimčia metų jaunesnę moterį, abu turėjo skirtingą požiūrį į gyvenimą.

Jis tikino ne vienus metus sąžiningai mokėjęs alimentus, paskui jo gyvenimas pablogėjo, tada negalėjo mokėti ir taip susidarė skola, juolab kad buvusiai žmonai tada pinigų nereikėję.

Esą dukra tada spaudoje skelbėsi esanti turtingiausia Lietuvos paauglė, o žmona televizijos laidose ne kartą sakiusi, kokia ji buvusi nelaiminga ir nuskriausta.

"Kai mano tėvai išsiskyrė, man buvo 12 metų, o seseriai – devyneri. Tėvas prastai gyveno, mama atsisakė bet kokių pretenzijų jam, pati mus užaugino. Mes nėjome ir nekriokėme, iki paskutinės dienos neprašėme jo nė cento, nors alimentai taip pat buvo priteisti. Man nuo tų verkšlenančių, zirziančių vemti verčia, – rėžė G.Kasparavičius. – Aš nenorėjau su šita moterimi turėti vaiko ir nemaniau jos vesti. Pati gelbėjimo stotyje pasitvarkė, o paskui atvažiavo ir pareiškė, kad nėščia. Todėl mano variante netinka šablonas – mylėjau, sąmoningai vedžiau ir norėjau vaikų. Ji tai puikiai žino. Tada, kai aš vasarą dirbau Palangoje gelbėtoju, tokių kaip su ja vasaros romanų būdavo krūvos."

Vyras patikino, kad galiausiai viskas susitvarkys su buvusios žmonos sąskaitomis, ji gaus priklausančius pinigus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas neseniai analogiškoje byloje paskelbė sprendimą.

Alimentų vaikams nemokantis vyras nubaustas laisvės apribojimu pusei metų, tai yra visą šį laiką jis nuo 22 iki 6 val. turės būti namuose, negalės be policijos žinios išvykti, o ir jo biografija sutepta teistumu.

Komentaras

Rasa Gradauskienė

Advokatė

Mergaitei buvo priteistas labai nedidelis išlaikymas, dabar paprastai priteisiama keturis kartus didesnė suma. Buvo įteiktas vykdomasis raštas. Nuo pat teismo sprendimo priėmimo išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai, o nuo 2008 m. visai nemokėtas. Todėl susidarė nemenka skola. Apie tą žmogų surinkti duomenys rodo, kad jis vykdo veiklą, yra žinomas juvelyras. Mama turėjo teisę prašyti padidinti išlaikymo sumą, bet ji to nedarė. Tačiau vaiko tėvas ir to minimalaus išlaikymo neteikė. Baudžiamojo kodekso nuostatos už pareigos išlaikyti vaiką vengimą numato baudžiamąją atsakomybę. Todėl buvo paruoštas pareiškimas teismui, bet moteris vis dar laukia geranoriško sprendimo ir pareiškimo neteikė. Jis turėjo vykdyti teismo sprendimą, o ir antstolis turėjo atlikti darbą. Kitos išeities nėra, kaip pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi mergaitė, kurios išlaikymui buvo priteisti alimentai, jau yra pilnametė, ji neturi nieko bendro su mamos bankroto byla. Ji įgyja teisę disponuoti pinigais, kurie buvo priteisti jos išlaikymui. Todėl joks antstolis ar bankroto administratorius neturi teisės liesti šių pinigų, nes dukra su bankroto procedūra neturi nieko bendro. Skola turi būti sumokėta, ne skolininko reikalas, kur tos lėšos bus naudojamos. Išlaikymo pareiga yra besąlyginė, tai yra šventas reikalas.