Šildymo sezono, kuris pasibaigė prieš daugiau nei mėnesį, metu uostamiesčio savivaldybei biudžetinių įstaigų šildymui prireikė mažiau pinigų. Teigiama, kad sumažėjusioms sąskaitoms didžiausios įtakos turėjo šilta žiema.

Biudžetinių įstaigų šildymui praėjusio šildymo sezono metu išleista beveik 107 tūkst. eurų mažiau nei prieš metus. Šias lėšas numatyta panaudoti kitoms ūkio reikmėms.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas tvirtino, kad sąskaitas už šildymą labiausiai sumažino pakankamai šilta žiema.

„Orai buvo tikrai palankūs. Nebuvo labai šalta, nedaug buvo ir sniego“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Pasak A.Michailovo, sąskaitas už šildymą padėjo sumažinti ir atnaujintos švietimo įstaigos. Kai kurios iš jų buvo visiškai renovuotos, kitose buvo atnaujinti šilumos mazgai, beveik visuose lopšeliuose- darželiuose pakeisti langai.

Įtakos mažesnėms kainoms turėjo ir atpigusi šiluma. Specialistų teigimu, pasibaigęs šildymo sezonas uostamiestyje buvo pats pigiausias pastaraisiais metais.

Per metus – nuo 2013–2014-ųjų šildymo sezono pabaigos iki 2014–2015 m. šildymo sezono finišo – centralizuotai šiluma Klaipėdoje atpigo 19 proc.

Tam įtakos turėjo ne tik beveik penktadaliu sumažėjusi gamtinių dujų kaina, bet ir aršesnė konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų.

Be to, įmonė „Klaipėdos energija“ pati pradėjo gaminti dalį šilumos, naudodama biokurą.

Dėl šiltos žiemos uostamiesčio savivaldybė mažiau pinigų išleido ir sanitariniam teritorijų valymui. Nepanaudota beveik 97 tūkst. eurų. Šios lėšos taip pat bus skirtos kitoms ūkio reikmėms.

„Šilta žiema tikrai padėjo sutaupyti“, – tikino administracijos direktoriaus pavaduotojas.