Mokėjo daugiau nei derėjo

Bendrovės veiklą analizavusiai Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai užkliuvo įmonės vadovui mokėto atlyginimo dydis.

Paaiškėjo, jog tuometis įmonės direktorius Leonas Makūnas, kuris pareigas paliko praėjusių metų pabaigoje, gaudavo kur kas didesnį atlyginimą, nei įmonės valdyba buvo nustačiusi.

"Pažymėtina, kad bendrovės vadovo atlyginimo priedas nustatytas tik dėl didesnio vadovo darbo užmokesčio ir faktiškai nebuvo susietas su bendrovės veiklos rezultatais. Nors bendrovė 2017 m. dirbo nuostolingai, vadovui buvo išmokamas priedas, kuris atliko ne motyvuojančiąją funkciją, o tiesiog sudarė vadovo mėnesinės algos dydį", – rašoma kontrolierių ataskaitoje.

Šios savivaldybei priklausančios įmonės direktoriui bendrovės valdyba yra nustačiusi darbo užmokesčio ir priedų sistemą.

L.Makūnas įmonei vadovavo nuo 2004 m.

Valdybos sprendimu, buvo nurodyta jam mokėti darbo užmokestį, kurį sudarė mėnesinis atlyginimas bei 20 proc. priedas.

Pagrindinė uždarbio dalis buvo skaičiuojama pagal formulę – įmonės valdyba nustatydavo, kiek vidutinių įmonės darbo užmokesčių turėtų sudaryti vadovo algą.

2016 m. tai buvo 3,7 vidutinių algų, 2017 m. – 3,5 atlyginimo.

Kontrolierių atliktas auditas apėmė 2015–2018 m. laikotarpį. Analizuoti ne tik bendrovės finansai, bet ir įmonės valdysena.

"Taip pat, nesivadovaujant valdybos sprendimu, audituojamu laikotarpiu bendrovės vadovui buvo mokamas penkiais procentais didesnis, tai yra 25 proc. priedas prie atlyginimo. Bendrovės valdybos protokolu vadovo pavaduotojui nustatyta mėnesinė alga 10 procentų mažesnė už įmonės vadovo mėnesinės algos dydį, tačiau nesivadovaujant valdybos sprendimu, vadovo pavaduotojui buvo mokamas 5 proc. didesnis, tai yra 25 proc. priedas prie atlyginimo", – pažymi auditoriai.

Vadovui – 4 tūkst. eurų alga

Tai kiekgi pinigų gaudavo įmonės "Klaipėdos vanduo" vadovai?

2017 m., kai įmonė dirbo nuostolingai, vidutinis jos darbuotojo atlyginimas sudarė 952,23 euro.

Vadinasi, padauginus iš tais metais nustatyto 3,5 direktoriaus algos koeficiento, išeitų, jog L.Makūno pagrindinė algos dalis sudarė 3 332 eurus.

Tačiau jam dar buvo mokamas 25 proc. priedas – per 833 eurų. Iš viso, neatskaičius mokesčių, L.Makūnas turėjo gauti 4 165 eurus algos.

Ar galėjo gauti daugiau? Pasirodo, taip. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės vadovui pastoviosios dalies koeficientas gali būti didinamas iki 75 proc.

Tačiau aiškėja, jog viešas paslaugas teikiančios įmonės vadovybė galėjo būti ne tik lepinama įspūdingais atlygiais.

Nors bendrovės valdyba turi teisę, pavyzdžiui, už kokybiškai ir laiku neatliktą darbą ar patvirtinto biudžeto rodiklių nevykdymą mažinti vadovų algas, to niekas nedrįso daryti.

Kaip vertėtų aiškinti šioje įmonėje aptiktus faktus, komentavo savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos patarėja Daina Zdanevičienė.

"Pagal kolektyvinę darbo sutartį buvo nuspręsta padidinti darbuotojams algas penkiais procentais. Jie aiškina šią situaciją taip: penkiais procentais alga padidėjo darbuotojams, vadinasi, reikia didesnių algų ir vadovams. Padidino ir mokėjo", – teigė D.Zdanevičienė.

Taip pat kontrolieriai nustatė, jog bendrovėje nustatytos tvarkos, pagal kurias vienkartinis priedas prie algos negali viršyti 50 proc. darbuotojo pagrindinio atlyginimo.

Tačiau aiškėja, jog 16-ai darbuotojų buvo skirti tokie priedai, kurių bendra suma siekė 14,7 tūkst. eurų.

"Premijos gali būti mokamos už gerus rezultatus. Tačiau mes išanalizavome ir nustatėme, kad nebuvo vadovautasi bendrovės darbuotojų apmokėjimo nuostatais. Nustatėme, jog 16 atvejų toks premijavimas viršijo nustatytas tvarkas. Mes nesakome, kad tie darbuotojai nedirbo. Jie dirbo, bet priedai mokėti nesilaikant patvirtintų nuostatų", – aiškino D.Zdanevičienė.

Skrido į Šveicariją ir Izraelį

Tačiau ar tai visos privilegijos, kuriomis galima pasimėgauti vadovaujant savivaldybės įmonei?

Be tarnybinio automobilio, įmonės vadovybei teko ir daugiau gerų dalykų, už kuriuos mokėjo bendrovė.

Klaipėdos savivaldybė skelbia, kokias sumas savivaldybės įmonės ir įstaigos išleido įvairiausioms kelionėms ir viešnagėms.

Ir šiame sąraše pirmauja įmonė "Klaipėdos vanduo".

2017 m. pavasarį įmonės vadovybė buvo išsiruošusi penkių dienų kelionei į Berlyną. Skelbiama, jog jos metu susipažinta su vandentvarkos naujovėmis.

Šis malonumas savivaldybės įmonės biudžetui kainavo 9 576 eurus. Kelione mėgavosi 13 įmonės atstovų.

Po poros mėnesių vėl skrendama. Jau į Austriją. 936 eurus kainavusios kelionės tikslas – susipažinti su aukštos kokybės uždaromąja armatūra, kurią gamina austrai. Į kelionę lagaminus kraunasi du įmonės "Klaipėdos vanduo" specialistai.

Vos grįžus iš Austrijos, po trijų dienų, įmonė vėl organizuoja kelionę. Šį kartą į Prancūziją. Vienas vandentiekininkas išskrenda dalyvauti vandentiekio ir nuotekų debito matavimo prietaisų veikimo seminare.

Skrista ir į tarptautinę vandentvarkos parodą Amsterdame, matavimo prietaisų panaudojimo vandens pramonėje parodą Šveicarijoje, tarptautinę parodą Izraelyje.

Parodos, vykstančios Vokietijoje, ypač Hanoveryje, yra itin mėgstamos vandentiekininkų, į jas skraidoma metų metais.

Vakarėliai – biudžeto sąskaita

Peržvelgus "Klaipėdos vandens" viešuosius pirkimus, klausimų kyla ir dėl kitų prabangos dalykų. Pavyzdžiui, metų metais leidžiamų savivaldybės įmonės lėšų kalėdiniams vakarėliams.

2018-ųjų pabaiga, kai kaip tik su įmone atsisveikino ilgametis įmonės vadovas L.Makūnas, paminėta su trenksmu.

Įmonės lėšomis sumokėta už šventę, kurią vedė žinoma pramogų pasaulio atstovė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė.

Paslauga pirkta iš Nerijaus Ivanausko vadovaujamos įmonės "Pramogų burės". Pirkime buvo nurodyta, jog vakarėlio pageidaujama viešbutyje "Aurora". Pirkinio vertė – 10 230 eurų.

Vandentiekininkams koncertavo Martynas Kavaliauskas, svečius linksmino "Drum party" šou, vakarui buvo samdytas didžėjus, fotografas, susirinkusiuosius linksmino ir šokėjos.

Maistą 145 renginio svečiams tiekė įmonė "Verslo vertikalė". Už 5 tūkst. eurų turėjo būti pateikta užkandžių ir karštųjų patiekalų, o lygiai vidurnaktį svečių taures turėjo pripildyti ir putojančio vyno gėrimas.

Užpernai uostamiesčio vandentiekininkai Kalėdas irgi šventė bendrovės sąskaita. Puotai išleista panaši suma.

"Geras balius"

Paklaustas, kaip dažnai vandentiekininkai švenčia įmonės sąskaita, L.Makūnas atšovė, jog tai vyksta metų metais.

"Kalėdiniai vakarėliai švenčiami per kiekvienas Kalėdas. Kiek metų? Kiek atsimenu. Panašios sumos buvo. Aišku, kainos palaipsniui auga. Anksčiau mažiau išleisdavome", – aiškino K.Makūnas.

Jis neslėpė, kad pokylis pavyko.

Geras balius. Gavosi mano atsisveikinimo balius.

"Geras balius. Gavosi mano atsisveikinimo balius", – juokdamasis pratarė L.Makūnas.

Paklausus, ką atsakyti tiems, kurie prikaišios buvusiam vadovui dėl įmonės išleistų pinigų puotai, L.Makūnas nenusiminė.

"Ką jau čia pasakysi, vis tiek pikti liežuviai taip traktuos", – aiškino L.Makūnas.

Gėles siuntė ne Prezidentei

Iš miestiečių kišenės gyvenanti įmonė, pasirodo, laikosi sovietinius laikus menančių įpročių. Apvalios sumos skiriamos kažkokiems esą itin aukštiems ir reikšmingiems ponams pamaloninti.

Viešųjų pirkimų suvestinėse matyti, jog įmonė nuolat ir už nemenkus pinigus perka gėlių puokštes.

Vienoje 3 tūkst. eurų vertės pirkimo sutartyje nurodyta, jog pageidaujama gauti rožių, kurių kotai – ne trumpesni nei 50 ir 70 cm.

Dar pageidauta tulpių ir nedidelių puokščių. O štai vienuolikos žiedų su priedais puokščių reikalauta sykiu su ypatinga paslauga – pristatymu į Vilnių.

Paklaustas, kokiems ponams ar damoms siuntė gėles į Vilnių, L.Makūnas tikino, jog tikrai ne Prezidentei.

"Kokiems nors žymesniems ir svarbiems žmonėms. Gal Vandens tiekėjų asociacijos vadovams", – prasitarė L.Makūnas.

Kuponams – 75 tūkst. eurų?

Daugeliui klaipėdiečių pavydą turėtų kelti vandentiekininkų rojuje įsivyravusios tradicijos.

Be priedų, premijų ir balių, įmonės sąskaita metų gale kiekvienas įmonės darbuotojas dar gaudavo vertingų dalykų.

Pernai už 75 tūkst. eurų bendrovė pripirko dovanų kuponų. Iš įmonės "Gera dovana" įsigyta 1 850 jų, kurių kiekvieno vertė – 20 eurų. Taip pat pirkta 740 kuponų, kurių vertė – 50 eurų. Iš viso įsigyta 2 590 kuponų.

Įmonėje dirba 372 darbuotojai, tad kyla klausimas, kam buvo dalijami 2,5 tūkst. kuponų?

L.Makūnas aiškino, jog kiekvienam darbuotojui teko po 150 eurų vertės kuponų.

Tačiau šiuo metu įmonės generalinio vadovo pareigas einantis Algirdas Špučys tikslino, jog galbūt kiekvienas jų gavo apie 200 eurų vertės dovanas.

"Buvo skrupulingai žiūrėta. Na, gavo. Kiekvienam – po 200 eurų. Taip išėjo pigiau, nes kuponus nupirkome pigiau. Jie galėjo leisti juos viename prekybos centre. Prieš tai visi verkė, kad atsibodo kalakutai. Mes kelerius metus iš eilės dovanodavome kalakutus ir tai buvo žymiai pigiau. Bet žmonės ėmė pykti, atsivalgė", – pasakojo A.Špučys.

Į puotą – su bilietu

Dabartinis vadovas aiškino, jog šioje įmonėje labai stengiamasi paversti darbuotojus laimingais.

"Tradicijų laikomės. Taip, ir kalėdinius vakarėlius rengiame. Bet kiekvienas asmuo, kuris dalyvauja, prisideda dar 15 eurų už bilietą. Ne viskas iš biudžeto. Taip, tai yra naujametis renginys, taigi ir alkoholio buvo. Bet svarbesnė yra programa. Kokių daugiau pramogų būna? Vasarą Vandentiekininkų dieną švenčiame. Irgi apie 10 tūkst. eurų prisidėdavome. Anksčiau dar stipriau prisidėdavome prie šventės", – aiškino A.Špučys.

Vadovas nesisielojo dėl gresiančio visuomenės pasipiktinimo už sumas, kurias vandentiekininkai švaisto pramogoms.

Ir vandens kaina, ar taip, ar taip, kils. Mokesčiai mums taip pat kyla.

"Nuostolingai dirbome 2017 m. dėl to, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija aštuonis mėnesius delsė apskaičiuoti vandens kainą. Planavome, kad ji pasikeis nuo metų vidurio, o pasikeitė tik sausį. Na, taip, kaina augo. Kainos visur kyla. Ir vandens kaina, ar taip, ar taip, kils. Mokesčiai mums taip pat kyla", – pareiškė A.Špučys.

Pastebėjus, jog šis pasakymas tikrai suerzins tuos, kuriems atlyginimai nekyla, bet mažėja, o už vandenį tenka mokėti vis brangiau, A.Špučys savaip įvertino situaciją.

"Jūs ne toje įmonėje dirbate", – reziumavo įmonės vadovas.

Klausinėjamas apie išsimokėtas premijas, kurios užkliuvo kontrolieriams, A.Špučys tikino, jog L.Makūnas gavo algos tiek, kiek reikėjo, įmonės stebėtojai leido, o valdyboje tuo metu buvo savi – bendrovės žmonės.

"Vadovo atlyginimas derintas su stebėtojais. Stebėtojai nusprendė, jog vadovo atlyginimas normalus. Dėl techninių niuansų kai kas išėjo ne visai užtikrintai, bet iš esmės vadovas dirbo, kaip visi įmonės darbuotojai, – gavo kintamą dalį, kokią gauna įmonės darbuotojai. Nacionaliniam saugumui svarbioje įmonėje vadovas gali gauti 70 proc. didesnį atlyginimą. Mes manome, jog jis gavo tiek, kiek turėjo gauti", – tikino A.Špučys.

Pirko ir vaistų nejautrai

Aiškinantis, kam dar buvo leidžiami pinigai, nuostabą kelia tas faktas, jog daugybę kartų pirkta įvairiausių vaistų.

Pirmosios pagalbos reikmenų ar jodo tirpalų reikalingumas gamybos įmonėje nekelia klausimų. Bet kam pirkti šimtus tablečių paracetamolio ir aspirino?

Buvęs bendrovės vadovas L.Makūnas, kurio parašas suraitytas ant visų su vaistais susijusių pirkimų sutarčių, aiškino, jog medikamentų reikia medicinos punktui, kuris įkurtas įmonėje.

Pasklaidžius dokumentus matyti, jog vandentiekininkams įmonės pinigais pirkta širdies darbą gerinančių lašų, aktyviosios anglies, skirtos virškinimui gerinti, įvairių gamintojų vaistų nuo skausmo.

Įsigyta kaptoprilio, kuris yra antihipertenzinis vaistas, mažinantis kraujospūdį.

Pirkta pastilių, naikinančių bakterijas ir grybelius, kurie sukelia gerklės skausmą ir burnos gleivinės uždegimą, specialių putų, gerinančių pažeistos odos bei gleivinės gijimo procesą.

Iš įmonės pinigų buvo perkama kalcio ir magnio papildų.

Įsigyta vaistų net nuo viduriavimo, nuo vėmimo.

O štai į Dumpių kaimą įmonė užsisakė vandenilio peroksido tirpalo krovinį, kurio vertė – 8 tūkst. eurų. Per dvejus metus įmonė sutarė, jog tiekėjas pristatys 24 tonas 35 proc. tirpalo.

Klausimų kelia ir tai, kodėl įmonės pinigais pirkti receptiniai vaistai, kurių apskaita yra itin griežta.

"Klaipėdos vanduo" įsigijo net lidokaino tirpalo, vartojamo vietinei nejautrai, periferinių nervų blokadai, kuri būtina chirurginių operacijų metu.

Pirkta ir diazepamo. Šis medikamentas yra žinomas kaip psichotropinis, raminamasis vaistas, kurio be recepto niekaip neįsigysi.

Kyla klausimas, kaip įmonės patalpose galėjo būti psichotropinių vaistų? Atsakymas galėtų būti tik vienas – jie galbūt buvo skirti kažkieno privatiems poreikiams.

Paklaustas, ar įmonės medicinos punkte išties atliekamos kokios nors operacijos, kad prireikta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų vaistų, L.Makūnas teigė, jog atsakymo nežino.

"Nemanau, kad operuoja. Neturiu ką pasakyti", – reziumavo L.Makūnas.

Dabartinis įmonės vadovas A.Špučys aiškino, jog domėsis, kas taip susirgo, jog prireikė net psichiką veikiančių vaistų.