Paklaustas, kodėl taip pasyviai kandidatuojama į šias pareigas, keturias kadencijas seniūnaičiu buvęs dabartinis Klaipėdos tarybos narys Saulius Liekis svarstė, gal žmonėms trūksta pilietiškumo arba jie baiminasi imtis iniciatyvos.

„Seniūnaičio pareigos iš tiesų yra pirmas laiptelis didesniam siekiui, pavyzdžiui, politinėje karjeroje. Bet žmonės gal baiminasi, kad nepavyks, be to, iniciatyvas nuslopina pats parašų rinkimas, kai jie susiduria su net agresyviu gyventojų priešiškumu. Viena kandidatė pasakojo, kad tiesiog buvo užversta klausimų lavina: ką darysi, koks tavo planas? Tokie dalykai bet kokias iniciatyvas atgraso, tam reikia turėti storą odą“, – tvirtino klaipėdietis.

S. Liekis teigė, kad seniūnaičio galios nėra jau tokios plačios, jis yra gyventojų atstovas, tarpininkaujantis su miesto valdžia įvairiais bendruomenei aktualiais klausimais.

„Gyventojai net nenutuokia, kuo užsiima seniūnaičiai ir kokios jų galios. Tad pretenzijos neretai būna nepelnytos. Jei vamzdynas prakiuro ar kaimynai konfliktuoja, galima patarti, ką tokiu atveju daryti, bet seniūnaitis nėra namo administratorius. Pagal įstatymus, seniūnaitis yra tos teritorijos gyventojų įstatyminis atstovas, tarpininkaujantis su miesto vadovybe. Jis renka aktualią informaciją, gyventojų nuomonę ir pateikia ją savivaldybei“, – pabrėžė S. Liekis.

Seniūnaitis esą turėtų rūpintis viešų erdvių pagerinimu, rengti kaimynų šventes.

Seniūnaičių veiklai skirtos išmokos Klaipėdoje yra pačios didžiausios – 70 eurų per mėnesį, kituose šalies miestuose jos siekia 10–30 eurų.

Rugpjūčio pabaigoje Klaipėdoje išrinkta 19 seniūnaičių, kurie surinko 5 proc. seniūnaitijos gyventojų parašų.

Tose seniūnaitijose, kurių kandidatai nepateikė gyventojų apklausos lapų arba nesurinko reikiamo gyventojų balsų skaičiaus, bus organizuojami pakartotiniai rinkimai, juos numatoma paskelbti per du mėnesius.

Iš viso Klaipėdoje yra 55 seniūnaitijos, tad šiandien savo atstovus turi kiek daugiau nei trečdalis.