Daugėja atminties ženklų

Dažniau vaikštinėjantys po Skulptūrų parką klaipėdiečiai pastebi, kad arčiau Trilapio gatvės vis daugiau atsiranda kauburėlių, papuoštų gėlėmis, paminklinių plokščių su mirusiųjų pavardėmis ir net naujų paminkų.

Arčiau vieno pagrindinių takų neseniai kažkas pastatė paminkliuką su angeliuko figūra.

Įrašai prie šio paminklo teigia, kad čia buvo palaidotos vos pusantrų metų Genovaitė Jakaitė, ne ką ilgiau gyvenusi Irina Jakaitė ir kažkokia vokiečių mergaitė.

Miesto praeities žinovas dr. Dainius Elertas mano, kad šios vienodomis pavardėmis mergaitės buvo pokariu palaidotos tame pačiame kape, kur gerokai anksčiau, prieškariu, amžino poilsio atgulė mergaitė vokiška pavarde. Jos vardo dabar jau niekas nepamena.

Kito kapo vietą žymi dvi eilės grindinio akmenų, iš abiejų pusių jas aprėmino dirbtinės žolės kilimai.

Netoliese – keli smėlio kauburėliai, papuošti akmenukais arba tik gėlėmis.

Dar kelios akmeninės plokštės paguldytos ant žemės su ryškiais žmonių vardų bei pavardžių įrašais.

Netoli Ludwigo Wienerio kapo, senųjų kapų vietas žyminčiuose plotuose, randasi vis daugiau sunaikintų antkapių nuolaužų.

Tvarkant šias buvusias kapines, architektė Margarita Ramanauskienė turėjo idėją nenaikinti buvusių kapinių liekanų. Taip buvo sumanyta išsaugoti rastas antkapių nuolaužas, sudedant jas į šiuos rėmus.

Šią vasarą tokių nuolaužomis užpildytų plotų padaugėjo. Daugelyje jų galima įskaityti vokiškas pavardes, kai kurie paminklų fragmentai byloja apie po karo mirusių bei šiose kapinėse palaidotų lietuvių kapavietes.

Nuostaba: kapą primenanti gatvės grindinio akmenų eilė su dirbtinės žolės kilimais abipus jos kelia abejonių, ar tai tinkamai pažymėta amžinojo poilsio vieta. / D. Janauskaitės nuotr.

Derėtų elgtis civilizuotai

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė pasakojo, kad parko plotas arčiau Trilapio gatvės gavo simbolinį atminties labirinto vardą.

Tikra tiesa, kad buvusius kapus šioje vietoje siekiantys pažymėti žmonės šių veiksmų nederina su valdiškomis institucijomis. Nežinia, kas įrengė šiuos kapus.

Kol kas šių atminties ženklų niekas neketina naikinti.

Kunigas R. Moras patikino, kad toks Dievo atvaizdas nėra būdingas evangelikų liuteronų antkapiniams paminklams.

Kita vertus, sužinoti apie žmones, kurių atminimas čia spontaniškai įamžinamas, būtų labai įdomu.

S. Simanaitienė patikino, kad ji atsakinga tik už skulptūras šiame parke, o palaidojimo reikalai turėtų būti savivaldybės kompetencija.

Atrodo, kad kol kas šie naujai atsiradę antkapiniai paminklai nebus judinami, bet jei jų skaičius nevaldomai augs, gali būti, kad per spaudą ar kokiais kitais būdais bus pranešta, kada ir kur šie paminklai bus perkelti.

Pasirodo, yra patvirtintas tam tikras standartinių plokščių formatas, su norinčiais jomis įamžinti savo artimųjų palaidojimą šiose kapinėse būtų derinamas tekstas ir įrengimo vieta. Tokia plokštė kainuoja kelis šimtus eurų – kur kas mažiau, nei kai kurie pastaruoju metu atsiradę paminklai.

Jėzus: kol kas nežinoma, kas galėjo iškalti Dievo atvaizdą ir kurioje kapinių vietoje galėjo būti šis paminklas. / V. Juškos nuotr.

Atnešė Kristaus galvą

Nežinia sutapimas ar ne, bet visai neseniai į viešumoje atsidūrė dar vienas šių kapinių reliktas. Evangelikų liuteronų kunigu Reinholdui Morui kažkoks žmogus atnešė akmeninės skulptūros dalį, vaizduojančią Jezaus Kristaus galvą.

Kunigas nespėjo paklausti žmogaus, kas jis yra, ir paprašyti jo kontaktų. Žinoma tik tiek, kiek vyras pasakė – Kristaus galva pas jį atkeliavo iš senųjų miesto kapinių, tai yra iš dabartinio Skulptūrų parko.

Daugiau žinių apie šį kūrinį nėra.

Kunigas R. Moras patikino, kad toks dievo atvaizdas nėra būdingas evangelikų liuteronų antkapiniams paminklams.

Skulptūros dalį laikinai priglaudė dizaineris Kęstutis Mickevičius. Jis bando nustatyti, kas yra šio skulptūros autorius ir kurioje kapinių vietoje bei ant kokio žmogaus kapo jis galėjo būti.

Kol kas tai – visiška mįslė, kurią galėtų padėti įminti klaipėdiečiai, galbūt matę šią skulptūrą dar nesunaikintose kapinėse. Pranešti apie tai derėtų S. Simanaitienėi.