Daugelį, išgirdus, kokią šventę žada švęsti šis nedidelis Klaipėdos rajono miestelis, ima juokas. Tačiau patys Endriejavo gyventojai tikina, kad Ožio diena – sena ir tradicinė.

"Visi mini Kaziuko dieną, o mes nusprendėme išsiskirti ir jau aštuntą rudenį renkamės į Ožio dienos šventę. Šį kartą susibursime šeštadienį. Nuo seno lietuviai minėjo šią dieną. Ji buvo švenčiama po visų rudeninių darbų, kai ūkyje pasibaigia žemės darbai. Ožio diena skirta pakviesti žiemai", – kalbėjo Veiviržėnų kultūros centro Endriejavo skyriaus renginių organizatorė Rita Žadeikytė.

Pagal tradicinius papročius, Ožio dieną, lapkričio 12-ąją, piemenys aplink beržą tris kartus apvesdavo baltą ožką. Baltas beržas ir balta ožka simbolizuodavo sniegą.

Mažiausią piemenuką kartais užsodindavo ant ožkos raitą. Ožiai kaip karaliai būdavo dabinami karūnomis, vaišinami kopūstais ir morkomis. Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių.

Kartais ožys pabėga, su charakteriu jis, užsispyręs.

"Kasmet į šventę vietos gyventojas Petras Puidokas atsiveda gyvą ožį. Mes jį puošiame, o vėliau vaikai apveda aplink medį. Kartais ožys pabėga, su charakteriu jis, užsispyręs. Beržų mes neturime, tad ožį ratu vedame apie miestelyje augančius medžius. Laikomės tradicijų ir visuomet kepame kiaušinienę. Tuo metu miestelyje vyksta šventinė mugė, kur galima įsigyti rankų darbo dirbinių, maisto gaminių. Visada kas nors mus linksmina, dažniausiai – kokia nors kapela", – tikino R.Žadeikytė.

Ankstesnių švenčių metu nepasiturintiems bendruomenės nariams buvo dovanojama ožka.

"Turime mes tų gyvuliukų, ne tik tą vieną ožį. Dar žmonės laiko gyvulių. Kartais į šventę ūkininkai atveža parduoti ėriukų. Mūsų šventė labiau skirta bendruomenei. Atvykėliai nelabai suprastų, kas čia vyksta", – tikino R.Žadeikytė.