Nuskendusiųjų – nulis

Klaipėdos ir Palangos gelbėtojų vadai šią vasarą apibūdino kaip darbingą, sudėtingą. Tačiau džiaugėsi, kad pavyko išvengti mirtimi pasibaigusių įvykių.

Anot Palangos paplūdimių vado Jono Pirožniko, visos vasaros skirtingos, o šios, atrodo, net nebuvo.

„Galima sakyti, kad vasaros ir nebuvo. Nebuvo maudymuisi tinkamų gerų orų, buvo vėjai, bangos. Mes turėjome labai daug darbo. Įsivaizduokite, 24 skendusieji ir iš jų 20 – Šventojoje, nuskendusiųjų – nulis. Šventojoje yra pati sudėtingiausia situacija, todėl kad ten žmonės atvažiuoja iš rajonų, provincijų. Palangoje, jeigu iš dešimties balų sistemos vertinčiau, duočiau aštuonis“, – sakė J. Pirožnikas ir pridūrė, kad Palangoje žmonės išmoko saugiau elgtis paplūdimiuose.

Srautai: nors ši vasara nebuvo itin karšta, buvo dienų, kada šimtai lankytojų šturmuodavo paplūdimius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Garsiakalbiai pliaže tylės

Nors rugsėjį prognozuojami neblogi orai, gelbėtojų nuo šiandien nei Palangoje, nei Klaipėdoje nebeliks. Kartu nebeliks ir įspėjamųjų vėliavų, pranešimų per garsiakalbius apie įvairius pavojus.

Tad gyventojai už savo saugumą turės būti atsakingi patys.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pritarė dėl prasto oro ir pasidžiaugė, kad ir uostamiestyje šiemet nebuvo skenduolių.

Aktyvusis turizmo sezonas tikrai nesibaigė.

„Šią vasarą jūra labai dažnai bangavo, dažnai buvo prasti orai, pūtė vėjai. Todėl žmonės pasiilgdavo maudynių ir puldavo į jūrą. Dėl aktyvaus prevencinio darbo šią vasarą išgelbėti devyni skendusieji. Nenuskendo niekas. Bet darbo buvo ir sausumoje. Buvo kam ir bloga pasidarė, vyko vaikų bei suaugusiųjų paieška. Buvo atvejų, kada kreipėsi dėl dingusios antrosios pusės, kurias rasdavome kopose ar kažkur kitur apsvaigusius nuo alkoholio“, – nuotykius prisiminė A. Siakki.

Anot jo, būta ir traumų, reikėjo kviesti greitąją medicininę pagalbą. Nukentėjo ne tik žmonės, perkaito ir į paplūdimį atsivesti keturkojai, kai kuriuos ištiko saulės smūgis.

Vanduo – vis dar 18 laipsnių

Koks bus rugsėjis? Ar pavyks išvengti nelaimių, lankytojams būnant vieniems paplūdimiuose?

„Gelbėtojų nebus ir vėliavų nebus, nes jos kabinamos tada, kai gelbėtojai budi. Kol kas vanduo šiltas, apie 18 laipsnių. Paplūdimiuose vėl padaugėjo žmonių. Nors ir bus šilta kitą savaitę, vasaros sezonas ir geri orai jau į pabaigą. Per šią vasarą dažnai keitėsi prognozės. Tikėkimės, kad viskas bus gerai, ir žmonės pasisaugos, kai gelbėtojai nedirbs. Bet jau taip masiškai nesimaudo, kaip vasaros sezono metu“, – pastebėjo A. Siakki.

Primenama, kad atsitikus nelaimei gyventojai turėtų skambinti 112.

Surinko 2,7 mln. eurų

Nuo šiandien už automobilių statymą aikštelėse prie jūros nebereikės mokėti iki kitų metų gegužės 1-osios.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis pasidalino informacija, koks buvo vasaros sezonas ir kiek rinkliavos surinkta už parkavimą.

„Nieko per daug ypatingo negalima apie šiuos metus pasakyti. Rinkliavos surinkta panašiai – apie 2,7 mln. eurų ir praėjusiais, ir šiais metais. Tik šiemet buvo akivaizdžiai prastesnė vasara, ypač rugpjūtis. Sprendžiant pagal pinigus, beveik 10 proc. rinkliavos buvo surinkta mažiau. Praeitais metais buvo apie 500 tūkst. eurų, o šiais metais – 450 tūkst. eurų. Kadangi pati metų pradžia buvo šiek tiek geresnė, rezultatas yra daugiau mažiau panašus“, – pažymėjo direktorius.

Triūsas: gelbėtojams vasara buvo darbinga ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Neliks pėsčių kontrolierių

Įvairūs pažeidimai, nesumokėjimai už parkavimą nėra išskirtiniai atvejai ir šiais metais.

„Gal tik išskirtiniai dalykai, tendencijos, kurios džiugina ir į kurias mes savo veiklą orientuojame – kad būtų kuo daugiau vadinamųjų elektroninių transakcijų, o ne popierinių, kad mažiau būtų grynųjų. Šiais metais ypač augo atsiskaitymas mobiliosiomis aplikacijomis“, – sakė G. Neniškis.

Anot jo, daugiau negu 60 proc. visos rinkliavos surenkamos per mobiliąsias aplikacijas.

Tam tikras augimas matomas ir atsiskaitant kreditinėmis, debetinėmis kortelėmis.

„Lūkesčiai, kurie mums yra keliami, – mažinti administravimo išlaidas, popierinių ir grynųjų transakcijų dalį ir skaičių. Pas mus, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, atsiras automobilių stovėjimo automatai, kur reikės suvesti savo transporto priemonės numerį, kai nurodys už mokėjimo vietą. Kontrolę vykdys nebe pėstieji kontrolieriai, o transporto priemonė, kuri važiuos ir skenuos visų stovinčių automobilių numerius ir nustatys, kas sumokėjo, o kas ne“, – apie naujoves užsiminė G. Neniškis.

Kol kas transporto priemonė, kontroliuosianti, kas sumokėjo už parkavimą, yra testuojama.

„Išsibandėme su visomis kitomis mūsų rūšimis, su mobiliais aparatais, viskas tvarkingai veikia. Beliko tik išspręsti automobilių stovėjimo automatų klausimą, nes duomenų bazė turi žinoti, ar automobilis susimokėjęs už stovėjimą. Kai bus priimti sprendimai, turėsime įsigyti atitinkamą įrangą, nes mūsų didžioji dalis automobilių stovėjimo mokos automatų yra nuo pat rinkliavos pradžios – 2009 m., ir jau gerokai susidėvėjusi“, – pasakojo pašnekovas.

Rezervacija – pagal orus

Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė trumpai užsiminė, kad vasara buvo darbinga, o apie skaičius, kiek turistų atkeliavo į Klaipėdą, oficialiai praneš per Turizmo dieną – rugsėjo 27-ąją.

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė atskleidė daugiau detalių tiek apie sezoną, tiek apie vyravusias tendencijas.

„Analizuojant šių metų tendencijas, norime pasidžiaugti, kad lankytojų arba svečių, atvykstančių į Palangos kurortą, srautas nemažėja, ką pastebime ir pagal statistinius duomenis. Pirmo pusmečio turistų srautas, nakvojusių apgyvendinimo įstaigose, yra 3 proc. didesnis, palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė R. Kmitienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiek tiek pasikeitė turistų elgsena. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiai nesistengė iš anksto rezervuoti viešbučių.

„Intensyvi viešbučių rezervacija vykdavo vos ne paskutinėmis dienomis. Dar pastebėjome, kad mūsų svečiai tikrai vadovaudavosi orų prognozėmis. Jeigu tik būdavo pranašaujamas geresnis, saulėtas savaitgalis, rezervacijos suaktyvėdavo. Bet, kaip mes visi žinome, oras pajūryje tikrai būna permainingas ir gali būti taip, kad per 15 minučių gali pasikeisti du kartus. Lietuviai turistai šitą dalyką žino ir tam pasiruošia“, – tikino R. Kmitienė.

R. Kmitienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sezonas – iki spalio?

Manoma, kad rugsėjį lankytojų Palangoje tikrai netrūks, nes, pasak R. Kmitienės, sezonas realiai dar nesibaigė.

„Vaikštant po Palangą galima pastebėti, kad aktyvusis turizmo sezonas tikrai nesibaigė. Palangoje šurmuliuoja svečiai, poilsiautojai. Nepamirškime, kad visoje Lietuvoje yra aksominis atostogų laikotarpis, kada yra švelnus ir nekarštas oras, jūros vanduo – šiltas. Natūralios gamtos SPA procedūros, kuriomis galima mėgautis dabar – rugsėjo, net spalio mėnesį, yra tikrai nepamainomas dalykas, dar suderinus su kultūriniais renginiais, įvairiomis edukacinėmis programomis, restoranų, kavinių lankymu, tai – tikrai puiki galimybė praleisti savaitgalį būtent Palangoje“, – džiaugėsi R. Kmitienė.

Išplatino pranešimą

Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė R. Savickienė trečiadienį vykusio pokalbio metu išsamesnės informacijos apie vasaros sezoną „Klaipėdai“ nepateikė. Tačiau vakar, rugsėjo 15-ąją, apie tai išplatino pranešimą spaudai.

„Nors 2023 m. vasara ir nelepino labai dideliais karščiais, miesto svečių, lankytojų ir turistų sulaukėme tikrai nemažai. Džiugu, kad turizmo sektorius vis labiau atsigauna ir galime stebėti gausesnius turistų ne tik iš Lietuvos ar kaimyninių šalių, bet ir iš tolimųjų pasaulio kraštų skaičius. Klaipėdą renkasi ir mūsų šalies gyventojai, ieškodami atostogų ir laisvalaikio praleidimo galimybių pajūryje“, – pranešime teigė R. Savickienė.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sausio–liepos mėnesiais nakvynių skaičius Klaipėdoje buvo 241 167, iš jų 152 111 nakvynių uostamiestyje rinkosi lietuviai.

Sausio–liepos mėnesiais turistų skaičius Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose sudarė 124 206, iš kurių – 77 743 lietuviai. Lyginant šį laikotarpį su 2022 m., nakvynių ir turistų skaičius mieste per septynis mėnesius padidėjo 6 proc.

Taip pat skelbiama, kad Klaipėdos uoste jau lankėsi 39 kruiziniai laivai, kuriais atvyko 41 539 turistai iš viso pasaulio. Tikslesni kruiziniais laivais atvykstančių turistų skaičiai bus paskelbti po paskutinio šį sezoną atvykstančio kruizinio laivo „Silver Dawn“, kuris Kruizinių laivų terminale švartuosis rugsėjo 17-ąją.

Vykdytos lankytojų ir miesto svečių apklausos metu įvertinta, kad svečiai į Klaipėdą dažniausiai atvyksta automobiliu (34 proc.), lėktuvu (23 proc.) arba keltu (20 proc.).