Pereiti į pagrindinį turinį

Sieks įamžinti Klaipėdos krašto mokytojus

2021-11-21 16:00

Kai Kultūros ministerija kreipėsi į įvairias Klaipėdos įstaigas, kad šios teiktų pasiūlymų, kaip galima būtų paminėti krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Rimantas Balsys išsakė mintį, kad uostamiestyje reikėtų pastatyti skulptūrą mokytojui.

Sumanymas: skulptūra "Klaipėdos krašto mokytojui" galėtų atsirasti skvere prie Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto S.Nėries g. 5.
Sumanymas: skulptūra "Klaipėdos krašto mokytojui" galėtų atsirasti skvere prie Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto S.Nėries g. 5. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas R.Balsys neslėpė, kad skulptūros "Klaipėdos krašto mokytojui" idėją puoselėja jau trejus metus.

Krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį idėjai įgyvendinti pasirinko todėl, kad ši data būtų tinkamiausia, nors yra ir kitų sukakčių, prie kurių derėtų šis įamžinimas.

Kitais metais sukaks 120 metų, kai Klaipėdoje buvo įsteigta Karališkoji mokytojų seminarija.

"Pavyzdžiui, kitais metais sukaks 120 metų, kai Klaipėdoje buvo įsteigta Karališkoji mokytojų seminarija. Tai yra seniausias pastatas ir seniausia įstaiga Lietuvoje, kuri iš esmės nepakeitė savo paskirties nuo pat jo pastatymo ir veiklos pradžios, nuo pat 1902 m. Visą laiką čia buvo ruošiami mokytojai, išskyrus karo laikotarpį", – teigė R.Balsys.

Pradžioje Mokytojų seminarijoje (dab. S.Nėries g. 5) rengti pedagogai Vokietijai, paskui – jau Lietuvai.

Rimantas Balsys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

1935–1939 m. čia veikė Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas – vienintelis Baltijos šalyse, pokaryje – Klaipėdos mokytojų institutas, paskui – Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultetas.

O nuo 1991 m. – Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetas.

Šiose aukštojo mokslo ir ugdymo įstaigose įvairiu metu mokėsi arba dirbo iškilios asmenybės – Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pranas Mašiotas, Martynas Krukis, Salys Šemerys, Vytautas Soblys ir kiti, lankėsi Jonas Basanavičius, Vydūnas, Vilius Gaigalaitis.

R.Balsys prasitarė, kad skulptūra mokytojui nebūtinai turėtų būti antropomorfiška.

Pasiteiravus, jei vis dėlto skulptūra vaizduotų žmogų, kas tai būtų – vyras ar moteris, R.Balsys pašmaikštavo: "Žinoma, ji būtų sukurta pagal mano portretą."

Dabar belieka laukti, ar šį sumanymą palaimins ir pinigų tam skirs Kultūros ministerija, prisidėti pasiryžęs ir pats KU.

"Manyčiau, kad tokiam reikalui atsirastų ir rėmėjų. Neatmetu galimybės kreiptis ir į visus Vakarų Lietuvos pedagogus, kad jie paaukotų po eurą skulptūrai, juk nemažai jų šiame pastate baigė mokslus, taigi skulptūra būtų atminimas ir jiems patiems už jų sunkų triūsą", – kalbėjo R.Balsys.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų