Trauma rezultatams nesutrukdė
– Kaip jaučiatės sulaukusi tokių rezultatų?
– Tiesą sakant, dar atrodo, kad tos emocijos nespėjo atslūgti, nes viskas įvyko taip greitai: egzaminai, išleistuvės, atestatų įteikimo ceremonija. Vis dar esu nustebusi ir sunku suvokti, kaip greitai viskas įvyko.
– Papasakokite apie savo mokymosi rutiną? Kaip derinote mokymosi ir poilsio laiką?
– Visada stengiausi išlaikyti pusiausvyrą. Man labai svarbu buvo ne tik mokytis, bet ir užsiimti užklasine veikla, pavyzdžiui, eiti susitikti su draugais ar sportuoti. Daug metų žaidžiau tinklinį, tačiau pernai rugsėjį netikėtai susitraumavau, negalėjau sportuoti, mokiausi nuotoliu apie porą mėnesių. Buvo tikras iššūkis, tačiau stengiausi dalyvauti konsultacijose, nors ir teko į jas eiti su ramentais. Mano požiūris – sergu, nesergu, vis tiek darau iki galo tai, ką pradėjau. Man svarbiausia nuosekliai mokytis ir nepalikti visko paskutinei minutei, nors kartais sunku to išvengti.
– Ar taikėte kokius nors konkrečius mokymosi metodus ar priemones, kurios buvo ypač veiksmingos?
– Man padėdavo susitelkimas ties vienu dalyku. Pavyzdžiui, jei pradedu nuo matematikos, ją mokausi, kol padarau, ką reikia, o paskui darau pertraukėlę. Šios pertraukos padėdavo geriau įsisavinti informaciją.
– Kaip susidorojote su stresu ruošiantis egzaminams?
– Dar prieš egzaminus žinojau, kad man garantuota vieta užsienio universitete, tai padėjo sumažinti baimę, tačiau užsiėmiau ir kvėpavimo pratimais, jeigu jaučiau, kad to reikia. Efektyvus laiko planavimas ir nuoseklus darbas man padėjo išvengti streso, žinoma, būdavo, kai jo išvengti ir nepavykdavo. Stiprybės suteikė ir žinojimas, jog tėvai besąlygiškai mane palaiko.
Matematikė – nuo mažumės
– Ar turėjote mėgstamiausių dalykų? Jei taip, kodėl jie labiausiai sudomino?
– Nuo pat pirmos klasės svajojau būti matematikė, todėl matematika visada buvo mėgstamiausia. Aštuntoje klasėje atradau chemiją ir supratau, kad ji turi panašių sąsajų su matematika, nors ir iš pradžių tai nebuvo dalykas, kuris man sekėsi geriausiai. Tačiau pradėjau dalyvauti įvairiose konferencijose, kur galėjau sutikti ir pasiklausyti žmonių iš chemikų pasaulio, tad taip ir susidomėjau ja. Na, o vėliau ir karjeros testai patvirtino, kad chemija yra mano sritis, todėl pamėgau ir chemiją, ir matematiką.
– Ar buvo dalykų, kurie ne taip patiko?
– Niekada per daug nemėgau kalbų, todėl puikus lietuvių kalbos įvertinimas buvo netikėtas. Esu labiau linkusi į tiksliuosius mokslus, o kalbos man niekada „neprilipo“.
– Kas motyvavo siekti tokių aukštų rezultatų?
– Didelį vaidmenį suvaidino aplinka. Mano mokykla, „Ąžuolyno“ gimnazija, buvo labai akademiška, turėjau puikius mokytojus ir palaikančius draugus. Mano tėvai taip pat daug prisidėjo, nes leido man pačiai rinktis, taip galėjau suprasti, kas man patinka.
– Ar ruošdamasi egzaminams užsiėmėte kokia nors popamokine veikla? Jei taip, kaip planavote savo laiką?
– Rengdamasi egzaminams, leisdavau sau šiek tiek atsipalaiduoti ir susitikti su draugais. Mes susitikę ne tik kavą gerdavome, bet ir kartodavomės egzaminų medžiagą, o tai buvo ir smagu, ir veiksminga. Tuo metu neužsiėmiau popamokine veikla, tačiau susitikimai su draugais, kurie turėjo panašių tikslų, buvo labai motyvuojantys.
Svarbus A. Škėmos simbolis
– Ar besimokydama mokykloje dalyvaudavote užklasinėse veiklose? Jei taip, kokiose?
– Dalyvavau sporto ir akademinėje veikloje, olimpiadose ir konkursuose. Kartais būdavo sudėtinga pasivyti bendramokslius po kelionių į varžybas, bet tai įmanoma, jei esi pasiryžęs.
– Kaip užklasinės veiklos padėjo mokytis ir motyvavo?
– Užklasinė veikla buvo puikus būdas pailsėti nuo mokslų ir fiziškai atsigauti. Ypač sportas man padėdavo grįžti į mokslus su nauja energija.
– Ar yra knyga, kurią rekomenduotumėte paskaityti visiems?
– Taip, tai – Hanya Yanagihara „Mažas Gyvenimas“. Be galo sužavėjo ši knyga, ypač, kai teko ruoštis kalbėjimo egzaminams.
– Ar turėjote talismaną? Jei taip, kas tai?
– Į visus lietuvių egzaminus – bandomuosius, kalbėjimą bei galutinį egzaminą – ėjau vilkėdama marškinėliais su rašytojo Antano Škėmos atvaizdu. Visuose surinkau maksimalius taškus. Norėčiau tikėti, kad tai buvo mano talismanas, kuris padėjo pasiekti šių rezultatų.
Nebijoti siekti tikslų
– Kokie ateities planai? Ar turite kokių nors konkrečių karjeros tikslų ar siekių?
– Šiuo metu svajoju apie akademinę karjerą. Planuoju baigti studijas Vokietijoje ir galbūt siekti magistro laipsnio kitoje šalyje. Noriu keliauti, pažinti akademinį pasaulį ir užmegzti naujų ryšių. Galiausiai tikiuosi grįžti į Lietuvą ir dirbti mėgstamą darbą, gal visgi chemija nebus ta mano sritis, nors kol kas labai apie tai svajoju.
– Kodėl pasirinkote chemiją ir biotechnologijas? Kada planuojate pradėti studijas Vokietijoje?
– Kai pradėjau domėtis studijomis, vis tiek galiausiai suvokiau, kad mane domina biologija, bet tik tiek, kiek ten yra tos chemijos. Manęs niekada nedomino žmogaus sandara, anatomija. Tad, kai atradau, jog galiu labiau gilintis į biologinę chemiją, būtent tai ir pasirinkau studijuoti. O rugpjūčio pabaigoje išvykstu į Vokietiją, įsikursiu ir pradėsiu studijas.
– Ar žvelgdama atgal, pasiruošimo procese ką nors būtumėte dariusi kitaip?
– Rezultatai rodo, kad man nieko nereikėjo keisti. Po egzaminų galvojau, ar nereikėjo skirti daugiau laiko, bet, žvelgiant atgal, viskas pavyko gerai.
– Ką patartumėte kitiems mokiniams, siekiantiems aukštų rezultatų?
– Nuosekliai dirbti, nepasiduoti tai jaunimui būdingai mados tendencijai: „pasivysiu vėliau“. Nepalikti visko paskutinei minutei. Suprasti, ko norite, būti susikaupusiems ir nebijoti siekti savo tikslų.
Naujausi komentarai