Vilniaus rotušėje Klaipėdos etnokultūros centrui buvo įteiktas sertifikatas, liudijantis apie šios vertybės įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.
Šiupinio šventė – tai Užgavėnių proga lietuvininkų rengiamas pobūvis, kurio metu ragaujama šiupinio košė, vyksta meninė programa (dainos, šokiai). 1927 m. Klaipėdos lietuvių moterų draugija Bumbulienės svetainėje surengė pirmąją Šiupinio šventę. Nuo to laiko ji rengta kasmet. Gautas pelnas buvo skiriamas šalpai, kultūrą bei meną palaikantiems fondams.
Šiupinio šventė – tai Užgavėnių proga lietuvininkų rengiamas pobūvis, kurio metu ragaujama šiupinio košė, vyksta meninė programa.
Kelerius metus ši šventė rengta „Viktorijos“ viešbutyje, vėliau – Klaipėdos salėje – Šaulių namuose.
Lietuvininkai Šiupinio šventei ruošdavosi iš anksto, nes tai buvo jų reprezentacinis renginys, taip pat krašto kultūrinio gyvenimo sudėtinė dalis.
1786 m. Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, tuo metu buvusiame Rytų Prūsijos sudėtyje, karalius Frydrichas Vilhelmas uždraudė Užgavėnių karnavalus gatvėse. Už draudimo pažeidimą grėsė didžiulės baudos, todėl Užgavėnės persikėlė į uždaras patalpas.
Po Antrojo pasaulinio karo išeivijos lietuvininkų bendruomenėse pradėtos švęsti Šiupinio šventės tradicijos įgavo etninės tapatybės stiprinimo funkciją, o šiomis dienomis organizuojama Šiupinio šventė tampa svarbiu Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūros ženklu.
Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo ir įrašymo į jų sąvadą iškilmėse Klaipėdai atstovavo kunigas Jonas Liorančas, dr. Dalia Kiseliūnaitė, dr. K. Blockytė-Naujokė, Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.
Naujausi komentarai