Dalį pinigų, skirtų Jūros šventei, miestas susigrąžina per vietinę rinkliavą iš verslininkų, prekiavusių ar teikusių paslaugas šventės metu.

Klaipėdoje per Jūros šventę prekybos plotas gatvėje kainavo nuo 92 iki 360 eurų. Prekybos vietos kvadratinio metro kaina – 23, 32 arba 40 eurų.

"Mugėje buvo 862 prekybos vietos, 33 viešojo maitinimo taškai, kava ir ledais prekiauta 147 vietose, buvo 18 reklamos vietų ir penki atrakcionai. Manome, kad iš verslininkų už šias vietas yra surinkta panaši suma, kaip ir pernai, – apie 250 tūkst. eurų. Kol kas pinigai dar skaičiuojami", – patikslino viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" pardavimo vadybininkė Vaida Urbonavičienė.

"Klaipėdos švenčių" direktorius Romandas Žiubrys teigė, kad Jūros šventės biudžetas siekia apie pusę milijono eurų, į tai įskaičiuojamos ir administravimo išlaidos.

Tai yra tokia plati žinia apie Klaipėdą, kad joks kitas miestas to neturi.

"Apie pusę šventės biudžeto sumos yra surenkama vietinės rinkliavos pavidalu, kita pusė yra mūsų rėmėjų arba komercinės pajamos. Tačiau yra ir nemateriali Jūros šventės nauda miestui. Tai vienintelis renginys Lietuvoje, kuris patenka į "Google" paieškos penketuką ar dešimtuką. Ten nėra jokio kito renginio – nei Vilniaus, nei Kauno Hanzos dienų, nei jokio kito festivalio. Tai yra tokia plati žinia apie Klaipėdą, kad joks kitas miestas to neturi", – tikino R.Žiubrys.

"Klaipėdos švenčių" direktorius teigė, kad tos nematerialios Jūros šventės naudos miestui paversti pinigais dar nebandė.

"Tačiau šios šventės metu yra sutelkiama ir miesto bendruomenė. Tai vienintelis momentas per visus metus, kai tokia gausi bendruomenė susiburia dėl vieno tikslo. Juk tose pačiose eitynėse dar 2013 m. ėjo 5 tūkst. dalyvių, dabar jos išaugo iki 8 tūkst. žmonių. Tai rodo, kad renginys reikalingas. Čia ir yra ta nemateriali nauda miestui, nes matome, kad šventė tarsi gyvas organizmas įtraukiantis vis naujus bendruomenės narius. Tai turbūt ir yra didžiausia vertybė", – mano R.Žiubrys.