Septyniose Kuršių nerijos kapinėse palaidotų žmonių kapavietės bei jų paminklų nuotraukos jau greitai bus perkeltos ir į virtualią erdvę. "Atminimo knyga" – taip pavadintas Lapkričio 2-osios draugijos projektas, kurio tikslas – skaitmenizuoti Lietuvos kapines.

Surašys vardus ir pavardes

Visa kapinių informacija – paminklų nuotraukos, jų išplanavimas ir palaidotųjų vardai bei pavardės –  perkeliama į organizacijos interneto tinklalapį atminimoknyga.lt.

Jau greitai jame turėtų atsirasti ir Kuršių nerijos kapinių informacija, kurią draugijos nariai skaitmenizuoja nuo rugpjūčio 10-osios.

"Tai daug darbo reikalaujantis projektas. Dar nežinome, kiek sudėtingos pasirodys Kuršių nerijos kapinės, bet manome, jog visą informaciją surinksime per šią savaitę", – pasakojo vidaus reikalų ministro patarėjas ryšiams su visuomene ir draugijos įkūrėjas Valdas Kaminskas

Užmirštieji tokie ir liks

Didžiausią iššūkį draugijai kelia Kuršių nerijos kapinaičių amžius. Daugelis antkapių yra ne tik itin seni, bet ir neprižiūrėti, apaugę samanomis, suskilinėję. Tokia kapinių būklė gali sutrukdyti greitai surinkti informaciją, mat tampa sunku įskaityti velionių vardus ar rasti tikslią kapavietės vietą.

"Stengsimės atpažinti ir surašyti į duomenų bazę kuo daugiau kapaviečių, tačiau jei kokio paminklo ir nepavyks įskaityti ar atpažinti, jis vis vien kartu su nuotrauka bus įtrauktas į duomenų bazę, tik tokiu atveju kaip bevardis", – kalbėjo V.Kaminskas.

Viena problemų skaitmenizuojant senas kapines – ant paminklų užrašytų pavardžių dokumentavimo dilema. Daugelis jų yra rašytos, kai kalba dar nebuvo sunorminta, tad artimąjį laidojusieji jo pavardę neretai rašydavo taip, kaip norėdavo ar buvo priimtina tame regione. Šiuo klausimu draugija nusprendė laikytis autentikos.

Bendradarbiauja savanoriai

"Mūsų tikslas – sukurti šiuo metu egzistuojančių kapinių duomenų bazę ir ją perkelti į internetą. Pavardes mes įrašome tokias, kokios jos yra ant paminklo. Žinoma, kartais nutinka ir taip, kad tam tikro asmens pavardę būna sunku įskaityti ar jos galūnė būna neaiški. Pastaruoju atveju pavardę, užrašytą ant paminklo, bendriname kaip visos šeimos pavardę, pavyzdžiui – Petras Kaminskų", – aiškino V.Kaminskas

Kartu su draugijos įkūrėju V.Kaminsku projektą įgyvendinti padeda savanoriai, kurių daugelis – mokiniai ir studentai.

Šia iniciatyva siekdama kurti vietos bendruomenių prižiūrimas ir puoselėjamas mirusiųjų atminimo vietas virtualioje erdvėje, asociacija kviečia bendradarbiauti visus šią idėją palaikančius žmones ar organizacijas.

2011-aisiais įkurta Lapkričio 2-osios draugija jau skaitmenizavo 46 Lietuvos kapines, o atminimoknyga.lt duomenų bazėje lankytojams prieinami beveik 26 tūkst. įrašų.