Mažametės dukros rūbelius pardavusi jauna mama pateko į nepavydėtiną situaciją. Moteris tapo skolinga valstybei. Vos šiek tiek daugiau nei 7 eurus gavusi už parduotus dėvėtus vaiko drabužius, mama valstybei privalo grąžinti 247 eurus socialinių išmokų.

Pralobo keliais eurais?

Daugybė Lietuvos mamų išaugtus vaikų rūbus ne tik dovanoja draugėms ir giminaitėms, bet drąsiai juos parduoda, jais mainosi ir net neįtaria, kad gali būti įtartos valstybės apgaudinėjimu.

"Auginu pusantrų metukų dukrytę ir esu ne vienintelė mama, kuri socialiniuose tinkluose tiek ieško, tiek parduoda vaiko rūbus. Pasaulyje tai net skatinama, nes taip mažinamas besaikis vartojimas. Vaikai auga greitai, tad gerai, kad išaugtais drabužėliais pasidžiaugs dar kas nors kitas", – pasakojo klaipėdietė Erika.

Moteris tikino, kad kelis daiktelius ji pardavė už juokingai mažas sumas.

"Pernai, pamenu, vieną rūbelį pardaviau už tris litus. Iš viso gavau 25 litus už visus daiktus. Tai yra šiek tiek daugiau nei septyni eurai", – skaičiavo klaipėdietė.

Erika, kaip mažas pajamas turinti mama, gaudavo socialines išmokas – kompensaciją už komunalines paslaugas ir socialinę pašalpą.

"Paaiškėjo, kad legaliai pardavusi vaiko rūbus tapau didžiausia nusikaltėlė. Jau geriau būčiau į kišenę grynais paėmusi", – apgailestavo jauna mama.

Vizitas priminė kratą

Moteris tikino, kad Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriuje įprastą kartą atėjusi tvarkyti dokumentų dėl socialinės pašalpos sulaukė darbuotojų klausimo, iš kur jos sąskaitoje atsirado papildomų pajamų.

"Kiekvieną kartą juk pateikiu dokumentus, banko sąskaitų išrašus. Nebuvo net minties, kad būsiu apkaltinta gavusi papildomų pajamų. Kai manęs darbuotoja paklausė, iš kur šie pinigai, parašiau paaiškinimą, kad pervedimas padarytas už dėvėtus vaiko rūbelius", – pasakojo mama.

Moteris internetu pardavė vos kelis daiktus, o į jos sąskaitą kitos mamos pinigus pervedė praėjusių metų gruodžio 9-ąją, šių metų sausio 28-ąją ir 29-ąją bei vasario 9-ąją.

"Socialinės paramos skyriuje išgirdau, kad gavau neaiškių pajamų. Netrukus mano namuose apsilankė darbuotojos ir puolė aiškintis, ar aš nevykdau individualios veiklos. Esą gal siuvu naktimis tuos rūbelius", – šiurpo moteris.

Mama, išėjus valdininkėms, pasijuto lyg po kratos.

"Mano vyras deklaruoja visas pajamas. Iš algos jam yra atskaičiuojami alimentai, jis dar mokėjo paskolą būstui, kuris buvo skirtas pirmajai šeimai. Jokie mes turtuoliai, tačiau valdininkės šniukštinėjo, lyg būtume milijonieriai", – nuomonę išsakė klaipėdietė.

Suabejojo pajamomis

Kadangi moters vyras turi įmonę, krovininiais automobiliais veža smulkius krovinius ar perparduoda medieną, valdininkės ėmė įtarinėti, kad šeima turi pakankamai pajamų, o gal net neteisėtai gviešiasi valstybės lėšų.

"Paklausė net to, iš kur mūsų šeimoje automobilis. Juk tai tėčio mašina. Siaubas kažkoks. Vyras vargsta dieną naktį, pats dirba su keliais darbininkais, o sumokėjus jiems atlyginimus, pats tegauna vidutines pajamas ir viską deklaruoja oficialiai", – tikino klaipėdietė.

Klaipėdietės vyras Giedrius tikino, kad valstybė kitose situacijose elgiasi lengvabūdiškai ir kitą kartą pati lengva ranka pašalpas dalija tiems, kurie jas prageria.

"Pats vakar stovėjau parduotuvėje prie kasos ir sulaukiau mėlynanosio prašymo nupirkti jam vyno. Akivaizdžiai įkaušęs žmogus tikino, kad su turima kortele jis negali pirkti alkoholio, o tik maisto, todėl pasisiūlė sumokėti už mano maistą, jei aš jam pigiausio vyno paimsiu. Štai kam leidžiami pašalpų pinigai, ir niekam tai nerūpi. O čia reikia atimti pašalpas už tai, kad mama vaiko rūbelį pardavė. Absurdas", – piktinosi sutuoktinis.

Liepė rinkti čekius

Tačiau labiausiai moterį nustebino tai, kad Socialinės paramos skyriaus specialistai paprašė pateikti pusės metų visų šeimos išlaidų čekius nuo 2014 m. spalio 1 d. iki šių metų kovo 1 d.

"Suprantu taip, kad buvo suabejota, ar teisingai mokėta pašalpa nuo sausio 1-osios. Birželio 9-ąją jie parašė raštą, kuriame man nurodyta ne tik pateikti visus duomenis apie pajamas, bet ir visus pusės metų čekius iš parduotuvių – ką pirkau, kam išleidau pinigus. Matyt, juos domina, ar tikrai pigiausią duoną mes perkame? Nekaupiu čekių. Pirmiausia mus turėjo perspėti, kad kauptumėme čekius, o tik po to reikalauti", – apmaudavo mama.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriuje šių metų birželį buvo pasirašytas įsakymas, kuriuo konstatuota, kad jauna mama privalo grąžinti jau išmokėtą socialinę pašalpą ir kompensaciją už šildymą – iš viso 247,27 euro.

"Tačiau net šių dokumentų savivaldybė nesugebėjo išsiųsti tinkamu elektroniniu paštu. Aš jų negavau. Tik vėliau sužinojau, kad dar ir skolinga esu", – šiurpo Erika.

Moteris dalį išmokų jau grąžino, tačiau dalis skolos dar liko.

"Į Socialinės paramos skyrių kiekviena mama ateina nustatytu metu. Jei dėvėtų vaiko rūbų negalima parduoti, darbuotojos privalo perspėti, pasakyti, kad mamos neteks išmokų. Aš juk ne viena tokia. Tačiau kai sausio mėnesį pildžiau dokumentus, niekas nė pusės žodžio nepasakė, o banko sąskaitos išrašuose jau buvo matyti kelių litų pervedimai. Sausį pašalpą mokėjo, nors jau buvau pardavusi rūbelius", – pasakojo mama.

Užteks paaiškinimo

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė tikino, jog kiekvienas žmogus, teikdamas prašymą gauti paramą, informuojamas, kad apie pasikeitusias savo pajamas Socialinės paramos skyriui privalo pranešti per mėnesį.

"Tai yra jo pareiga. Ir ne septyni eurai čia esmė. Niekas nedraudžia parduoti vaiko rūbelių. Tai tik rodo, kad mama yra aktyvi ir ieško visų galimų pajamų šaltinių. Spėju, kad klausimas iškilo tik dėl pranešimo apie papildomas pajamas. Kai žmogus apie jas nepraneša, o mes apie tai kažkaip sužinome, prasideda tikslinimo procedūros", – tikino G.Vilimaitienė.

Socialinės paramos skyriaus darbuotojai iš tiesų turi teisę apžiūrėti gyvenamąjį būstą.

"Dažnai užklausiame Mokesčių inspekcijos, ir pasitaiko, jog sužinome, kad žmogus turi ne vieną banko sąskaitą, o kelias. Jei žmogus nebendradarbiauja, neteikia prašomų dokumentų, nustatoma permoka", – paaiškino G.Vilimaitienė.

Specialistė tikino, kad mama gali kreiptis į skyrių ir visa informacija, kurios galbūt ji nesuprato, jai bus paaiškinta.

"Tai nereiškia, kad ji negali pretenduoti į paramą net ir dabar. Permoka apskaičiuota tik už tris pirmus metų mėnesius – nuo sausio iki kovo. Parama skiriama tuomet, kai visos šeimos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 102 eurų per mėnesį", – sakė G.Vilimaitienė.

G.Vilimaitienė įtikinėjo, kad mama be reikalo išsigando, kad negalės pateikti parduotuvių čekių.

"Užtenka paaiškinimo, – nėra privalu išlaidas pagrįsti tik čekiais, ji gali ateiti ir parašyti paaiškinimą, kam šeima išleidžia pajamas. Bet žmogus pats atsako už jo pateiktą informaciją", – pabrėžė G.Vilimaitienė.

Įžeidžia net klausimas

Erikos vyras Giedrius pastebėjo, kad ne visi Socialinės paramos skyriui pateikiami dokumentai tinka.

"Už kiekvienos sąskaitos išrašus mes mokame pinigus bankui. Neužtenka atspausdinti savo elektroninės bankininkystės duomenų. Reikia banko antspaudų ant dokumentų. Net mano įmonės banko sąskaitos išrašai netinka, nors juo pasirašo įmonės vadovas. Privalu sumokėti bankui už tinkamą dokumentą. Susidaro įspūdis, kad stengiamasi padaryti viską, kad tik būtų galima nemokėti žmogui tos pašalpos", – pastebėjo klaipėdietis.

G.Vilimaitienė aiškino, kad klaipėdietė į nemalonią situaciją pateko ne dėl to, kad iš viso gavo pajamų.

"Mes turime iki galo įsitikinti, kiek ir kokias pajamas gauna žmogus. Jei paaiškėjo, kad pajamų buvo, o apie jas pranešama tik papildomai paprašius, reiškia, kad reikia domėtis nuodugniau. Net klausimas, iš kokių lėšų gyvenama, žmogui yra labai nemalonus. Visi pyksta. O mes turime tai išsiaiškinti. Net tai, kad žmogus nesudaro sąlygų patikrinti jo buities, nes tai yra jo valioje, taip pat gali būti pretekstas neskirti paramos", – kalbėjo specialistė.