Slaugytojo darbas reikalauja itin daug žinių, patirties, atidumo, kantrybės ir atsakomybės. Kaip sveikatos priežiūros įstaigose gerinti pacientų slaugymą, dar geriau užtikrinti ligonių saugumą, kalbėta Klaipėdos jūrininkų ligoninės organizuotoje konferencijoje.

Palietė aktualią temą

Klaipėdos jūrininkų ligoninės su Klaipėdos universitetu surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje "Pacientų sauga ir pažangios slaugos gairės" dalyvavo gausus būrys Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos visų profilių slaugos specialistų, kineziterapeutai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai.

Visą dieną trukusiame renginyje bandyta atsakyti, kokios netikėtos grėsmės ligoninėje gali tykoti paciento, kaip tinkamai slaugyti ligonį, kad šių grėsmių būtų išvengta. Su šiomis aktualijomis susiduriama kiekvienoje pažangioje ir inovatyvių sprendimų ieškančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Klaipėdos jūrininkų ligoninę kalbėti šia tema paskatino ir Pasaulinės sveikatos organizacijos išreikštas susirūpinimas, susijęs su žinių stoka pacientų saugos klausimais. Organizacija paskelbė šią problemą, kaip vieną iš prioritetinių, norint gerinti pacientų saugą ir mažinti jiems padaromą žalą.

Konferencijoje buvo perskaityti aštuoni informatyvūs ir aktualūs pranešimai. Savo žiniomis, įžvalgomis dalijosi Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Nijolė Šostakienė, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus psichologė Ina Valeckienė, Bendro ūmių būklių skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Jūratė Marčiulionienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės širdies chirurgijos gydytojas dr. Saulius Raugelė, bendrosios praktikos slaugytoja Eglė Rubavičiūtė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės kapelionas dr. Saulius Stumbra.

Pranešimus skaitė ir Klaipėdos universiteto bei Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės atstovai.

Susiduria su naujais iššūkiais

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga uždavė klausimą, ar visada pacientas, patekęs į sveikatos priežiūros įstaigą, yra saugus.

"Atsakyti šimtu procentų ir teigiamai veikiausiai negalėtume nė vienas. Pacientų sauga yra itin opi slaugos problema. Tam, kad ligoniai būtų saugūs, būtina gerinti slaugytojų žinias, darbe taikyti inovatyvias ir mokslu pagrįstas saugias technologijas. Didelę reikšmę turi ir slaugytojų bendravimas su pacientais", – kalbėjo J.Sąlyga.

Ligoninės direktorius priminė, kad Lietuva yra senėjanti šalis, todėl ligoninėse susiduriama su naujomis problemomis.

"Reikėtų atsižvelgti ir į individualius gebėjimus, ypač kalbant apie senyvo amžiaus žmonių slaugą. Todėl būtinas slaugytojų, kaip didžiausios sveikatos priežiūros specialistų grupės, nuolatinis žinių atnaujinimas. Būtina pabrėžti ir tai, kad, pasitelkiant naujausius mokslinius tyrimus, slaugos kokybės gerinimas yra nuolatinis procesas, ugdantis sveikatos priežiūros įstaigų kultūrą", – teigė J.Sąlyga.

Jam antrino ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas, pridurdamas, kad ligoninėse būtina užtikrinti ne tik pacientų, bet ir pačių slaugytojų fizinį ir psichologinį saugumą.

Incidentų galima išvengti

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausioji slaugytoja Aida Smagurienė pabrėžė, kad praktinėje slaugytojų veikloje daugelį metų yra stebima viena opiausių sveikatos priežiūros praktikos problemų – tai pacientų saugumo garantas.

Anot jos, slaugytojams dar trūksta tinkamos informacijos ir supratimo, kaip šias problemas spręsti.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad nepageidaujami įvykiai sveikatos priežiūros įstaigose yra gana dažni. Jų priežastys taip pat yra įvairios.

Dažniausiai pasitaikantis nepageidaujamas įvykis yra pacientų griuvimas, iškritimas iš lovos.

"Pacientų saugos, inovacijų ir kokybės fondas teigia, kad nepageidaujami įvykiai maždaug 7 proc. atvejų baigiasi invalidumu. Analizuojant mokslinius straipsnius, pastebima, kad apie 43,5 proc. nepageidaujamų įvykių galima išvengti. Tokie statistiniai duomenys įrodo, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas medicinos klaidų prevencijai. Efektyvus klaidų rizikos valdymas – esminis pacientų saugos mokymo elementas, galintis sumažinti riziką ir klaidas medicinoje", – kalbėjo A.Smagurienė.

Anot jos, šioje konferencijoje ir norėta apžvelgti nepageidaujamų įvykių, susijusių su paciento sauga, priežastingumą.

Žengtas svarbus žingsnis

"Siekiant pacientų saugos sveikatos priežiūroje, svarbu išmanyti pacientų saugos ir sveikatos priežiūros kokybės gerinimo metodus ir procesus bei taikyti juos praktiškai. Manau, kad šios konferencijos metu buvo žengtas svarbus žingsnis – dalyvavusieji išgirdo daug naujos ir naudingos informacijos, kurią, tikiu, vėliau ne tik pritaikys sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir pasidalys su kolegomis. Konferencijoje specialistų išsakytos mintys padės pagerinti esamą situaciją sveikatos priežiūros įstaigose", – pastebėjo A.Smagurienė.

Kaip teigė vyriausioji slaugytoja, slaugos kokybės gerinimas yra nuolatinis procesas, ugdantis ir pačios organizacijos kultūrą, ir yra pagrįstas nuomone, kad nuolatiniu tobulėjimu, komandos darbu ir dėmesio pacientui sutelkimu galime pasiekti puikių sveikatos priežiūros rezultatų.

"Be to, metodų ir priemonių, padėsiančių spręsti sveikatos priežiūros sistemos gerinimo ir pacientų saugos klausimais, mokymas ir mokymasis – neatskiriama pokyčių įgyvendinimo dalis. Efektyvus klaidų rizikos valdymas – esminis pacientų saugos mokymo elementas, kuris gali sumažinti riziką ir klaidas teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas", – įsitikinusi A.Smagurienė.

Svarbus žmogiškas ryšys

Konferencijoje buvo kalbama apie tai, kokios šiandien yra specialistų žinios apie pacientų saugą, kaip ją valdyti, apie pacientų slaugos psichologinius ypatumus, pagarbą žmogui, taip pat apie medikų patiriamą priekabiavimą darbe.

"Beveik visi pranešėjai akcentavo žmogišką slaugytojų ryšį su prižiūrimais pacientais. Tai itin svarbus aspektas. Tam, kad klaidų ir nepageidaujamų įvykių būtų išvengta, slaugytojas kiekvienam ligoniui turi skirti laiko, sugebėti jį pažinti. Ryšys su pacientu padeda pasiekti geresnių slaugos rezultatų. Slaugytojas turi būti ir geras psichologas", – pabrėžė vyriausioji slaugytoja.

Anot jos, sukurti glaudų ryšį su pacientu – svarbus tikslas, tačiau jį pasiekti pavyksta ne visada.

"Sveikatos priežiūros įstaigose darbo tempas yra labai didelis. Vienam slaugos specialistui tenka prižiūrėti nemažą skaičių pacientų. Tai kartais lemia, kad dėmesio pacientui negalima skirti tiek, kiek pageidautų slaugomas žmogus, o jo skirti norisi daugiau, gerokai daugiau", – kalbėjo A.Smagurienė.

Kaip teigė vyriausioji slaugytoja, nereikėtų pamiršti ir priešingos pusės – pacientų ir jų artimųjų.

"Pasitaiko tokių atvejų, kai slaugytojams tenka kęsti psichologinį spaudimą, kuris gali lemti klaidų darymą. Būna, kad ligonis ar jo giminės dėl negalavimo susikaupusį pyktį išlieja ant jį prižiūrinčių, slaugos paslaugas teikiančių žmonių. Tačiau būtina prisiminti viena – nė vienas ligoninėje dirbantis medikas nenori pakenkti, priešingai – siekia padėti. Be to, itin svarbus ir bendravimas tarp pačių slaugytojų bei kitų komandos narių. Tik gera emocinė atmosfera, susikalbėjimas, bendradarbiavimas leidžia pasiekti maksimalių saugios slaugos rezultatų", – sakė A.Smagurienė.