Nuo kitų metų įsigaliosiantis naujasis Žemės mokesčio įstatymas skaudžiausiai kirs miestų teritorijose esančiose sodų bendrijose namus pasistačiusiems klaipėdiečiams. Kitąmet žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo jos vertės, o soduose žemės vertė išaugs 21 kartą.

Nori surinkti daugiau pinigų

„Norėdami surinkti daugiau pinigų į biudžetą, valdininkai pavers gyventojus “ubagais„. Neturėdami iš ko susimokėti, dalis gyventojų gali netekti savo sklypų ar net namų“, – nuogąstavo Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius.

Iki šiol žemės mokestis buvo apskaičiuojamas nuo žemės našumo balo ir buvo taikomas vienodas tarifas – 1,5 proc. Nuo kitų metų žemės mokestis bus mokamas nuo žemės vertės.

„Kadangi Seimas paliko galioti gana dideles “žirkles„ – 0,01–4 proc. nuo žemės vertės, o tarifą nustatinės pačios savivaldybės, mes manome, kad įstatyme gali būti paliktos korupcinės landos. Taip ir neaišku, kam ir už ką bus taikomos lengvatos“, – pastebėjo G.Nagulevičius.

Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė tikino, kad įstatyme numatytas pereinamasis laikotarpis nuo 2013 iki 2016 m.

„Pirmaisiais metais vertė galės pakilti tik 20 proc. Savivaldybėje sudaryta darbo grupė ir sprendžia, kokius tarifus apskaičiuotume, kad fiziniams ir juridiniams asmenims šis mokestis nepakiltų. Mūsų tikslas išlaikyti tokio pat dydžio mokestį“, – tikino J.Uptienė.

Apskaičiuojant šį mokesčio tarifą, 2014 m. – antraisiais metais – teks mokesčius mokėti nuo 40 proc. nustatytos žemės vertės, o 2015 – nuo 60 proc., 2016 m. – nuo 80 proc. vertės.

„Jei nebūtų nuolaidų ir lengvatų, mokestis kiltų žvėriškai. Kol kas realių skaičių dar neturime, bet spėju, kad sodininkams žemės mokestis pakils 5–6 proc. Pensininkams bus taikomos lengvatos“, – žadėjo J.Uptienė.

6 arų sklypų neapmokestins

Klaipėdoje sodų bendrijose žemės turi tik 4 juridiniai asmenys. Tačiau net 1315 sklypų priklauso fiziniams asmenims. Visi žemės savininkai į miesto biudžetą mokėjo apie 60 litų žemės mokestį.

„Fiziniai asmenys į miesto biudžetą kasmet sumoka apie 14 tūkst. litų. Jei mes taikytume apie 0,1 proc. nuo žemės vertės, susidarytų apie 19 tūkst. litų suma. Bet tai tik siūlymas, dar skaičiuosime“, – teigė J.Uptienė.

Savivaldybės atstovė tikino, kad įstatyme numatyta, jog savivaldybės gali pačios nuspręsti, koks žemės plotas nebus apmokestinamas.

„Mes nustatėme 7 arų ribą. Kadangi daugiausia yra 6 arų, jie ir bus neapmokestinami. Tas šešių arų dydžio sklypelis gali būti įvertintas ir milijonu litų, bet jis – neapmokestintas“, – tvirtino J.Uptienė.

Pinigines teks krapštyti tiems, kurie turi didesnius nei 7 arų sklypus. Lengvatų gali tikėtis neįgalieji, pensininkai ir bedarbių šeimos.

Žemės vertė krito iki 6 kartų

„Tikslios žemės sklypų vertės paaiškės, kai bus atliktas masinis vertinimas. Įmonė “Registrų centras„ turės pateikti žemės verčių žemėlapius. Tačiau mes manome, kad mokesčio tarifai turi būti nustatomi pagal žemės paskirtį – didžiausi turi būti pramoninės ir komercinės paskirties sklypams“, – pastebėjo J.Uptienė.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo skyriaus vadovas Saulius Vagonis tikino, kad žemės vertė per pastaruosius metus nukrito – didmiesčiuose ir jų priemiesčiuose sklypų vertė krito du kartus. Kai kur žemė pigo tris, keturis ar net šešis kartus.

„Mes šį įstatymą vertiname teigiamai, nes pagaliau paaiškės tikroji žemės vertė, ypač esančiose sodininkų bendrijose. Bet reikia nepamiršti, kad sklypų rinka – mažai likvidi. Todėl už nemažus pinigus sklypus įsigiję ir juose nepradėję jokių statybų, jau bus apmokestinami gana dideliais mokesčiais“, – pastebėjo S.Vagonis.

Apsileidėlių nėra kam gaudyti

Šio įstatymo rengėjai tvirtina, kad naujoji žemės mokesčio tvarka buvo reikalinga todėl, kad žemė būtų naudojama pagal paskirtį, o didžiausia mokesčių našta turėtų užgulti apleistų sklypų savininkus.

„Tačiau tam nėra priemonių. Kas nustatys, kad vienas ar kitas privatus sklypas yra apleistas? Kas turi sužiūrėti? Įstatyme aprašyta, kas yra apleista žemė. Tačiau kas tai turi įvertinti, nėra pasakyta. Apleistus pastatus savivaldybė registruoja, o kaip su žeme bus – neaišku“, – pastebėjo J.Uptienė.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas G.Nagulevičius pastebi, kad konkretūs poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys apleistos žemės nustatymo tvarką, nėra parengti.

„Nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nusistovėjusi praktika savivaldybėse, ypač didžiuosiuose miestuose, kai nuosavybės teisių grąžinimui natūra formuojami žemės sklypai. Jie formuojami be naudojimo būdų, nurodant tik jų paskirtį – “Kita„. Tad kokiais kriterijais, tvarka ar metodais remiantis bus nustatomas “Kitos„ paskirties žemės naudojimas ar nenaudojimas? Kokia įgaliota institucija nustatys “Kitos„ paskirties žemės naudojimo ar nenaudojimo faktą? Kokia tvarka bei terminais apie tai bus informuojami “Kitos„ paskirties nenaudojamos žemės mokesčio mokėtojai?“ – klausė G.Nagulevičius.

Jo pastebėjimu, Klaipėdoje esanti privati žemė yra viena brangiausių šalyje.

„Tačiau sodininkų bendrijose gyvenantieji turi tokios pat vertės turtą, kaip ir kitose namų valdose. Tik sodų bendrijų gyventojų niekas negina. Šiuo metu savivaldybės net neinformuoja, ką ir kiek apmokestins, juk didžioji dalis pinigų į biudžetą nešėjų – fiziniai asmenys, o jų interesų savivaldybėse mažai paisoma. O pramonininkams atstovauja nemažai asociacijų ir rūmų. Todėl spėju, kad privačiam savininkui mokestis kils ženkliai“, – prognozavo G.Nagulevčius.

Papildyta:

Tai, kad naujasis Žemės mokesčio įstatymas gali sudaryti galimybę piktnaudžiauti tarnyba ir paskatinti korupciją, dar pernai lapkritį teikiamame įstatymo projekte įžvelgė Specialiųjų tyrimų tarnyba.

„Šis įstatymas nustato žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką, tačiau pagal pateiktas pastabas darytina išvada, kad pagrindinės žemės mokesčio dydžio nustatymo funkcijos perduodamos savivaldybių tarybų kompetencijai. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant išvengti korupcijos, nesudaryti galimybių piktnaudžiauti ir skaidriai nustatyti žemės mokesčio dydį visoje valstybės teritorijoje, pagrindiniai žemės mokesčio dydžio nustatymo kriterijai ir aiškios bei skaidrios procedūros turi būti reglamentuotos įstatyme“, – teigė STT direktorius Žimantas Pacevičius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nustatyti kriterijai nėra susiję su mokesčio dydžiu ir neaišku, kaip jie bus taikomi, kadangi nenustatyta, kaip mokesčio dydis kinta atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kokios paskirties ir kokio dydžio žemės sklypui jis yra didesnis, o kokios - mažesnis. Taip pat neaišku, kaip kinta mokesčio dydis, kai taikomi keli kriterijai.

„Manome, kad nesiejant kriterijų su konkrečiomis žemės mokesčio dydžio reikšmėmis, žemės mokesčio dydį nustatančiam subjektui sudaromos sąlygos korupcijai ir galimybės piktnaudžiauti, taip pat sudaromos sąlygos skirtingose savivaldybėse skirtingoms kriterijų turinio interpretacijoms ir skirtingiems mokesčių dydžiams panašiomis sąlygomis“, – įsitikinęs Ž.Pacevičius.