Oro taršos stotelių duomenys vakar fiksavo tik žemą ir labai žemą oro taršos lygį mieste.

Tiek anglies monoksido (nuodingų bespalvių, bekvapių dujų, liaudiškai vadinamų smalkėmis), tiek sieros dioksido, kuris į aplinkos orą patenka deginant kurą, taip pat azoto dioksido (rausvai rudos spalvos aštraus kvapo dujų), kuris į atmosferą patenka su transporto išmetamosiomis dujomis bei deginant kurą šildymo įrenginiuose, ar kietųjų dalelių (kurių sudėtyje gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių) neleistino pertekliaus Klaipėdos ore neužfiksuota.

Specialistai pastebėjo, kad per karantiną sumažėjo transporto, kuris yra vienas didžiausių taršos šaltinių mieste, srautai.

Galbūt tai turėjo įtakos kietųjų dalelių kiekio sumažėjimui uostamiestyje.

Beje, oro tarša Klaipėdoje daug priklauso nuo vėjo krypties, nes, pavyzdžiui, rytiniai vėjai į miestą atneša kietosiomis dalelėmis užterštą orą iš privačių namų kvartalų, kuriuose namai šildomi ne tik dujomis, bet ir malkomis ar net anglimis.