Šalta taip, kaip jokią kitą šio dešimtmečio žiemą dar nebuvo: trūkinėja vamzdžiai, žvarbu namuose, neįsijungia automobiliai, puola ligos, o kapinėse duobes kasti tenka specialiais perforatoriais.

Spustelės iki –27

Savaitgalį paspaudęs šaltis – ne paskutinis ir ne pats stipriausias šią žiemą.

Prognozuojama, kad antroje šios savaitės pusėje pajūryje gali spustelėti iki 27 laipsnių.

O savaitgalį bus atlydys, pustys. Todėl galima ruoštis įvairiems netikėtumams ne tik lauke, bet ir namuose.

Nebūtų keista, jei nutrūktų elektros tiekimas. Labiausiai tikėtini nesklandumai dėl nutrūkusių laidų paspaudus šalčiams ir per šlapdribą.

Kol kas klaipėdiečiai bėdų dėl elektros tiekimo trukdžių neturėjo.

Jei paspaus dar didesni šalčiai, žmonės gali namuose pradėti papildomai šildytis elektros prietaisais.

Senesnės statybos namuose, kur instaliacija nebuvo keista, padidėjusių apkrovimų ji gali neišlaikyti.

Specialistų tikinimu, tai gali grėsti trumpojo jungimo atvejais ir net gaisrais.

Patariama viename bute elektra šildyti tik tuos kambarius, kuriuose praleidžiama daugiau laiko, o jungiant šildytuvus, nenaudoti kitų daug elektros naudojančių prietaisų.

Dujų vamzdžių galvosūkis

Daugiabučiuose namuose gyvenantiems klaipėdiečiams neturėtų kilti bėdų dėl dujų tiekimo.

Tačiau privačių namų savininkai jau pajuto, ką reiškia užšalusios dujų sklendės. Vis dėlto patiems jų judinti nepatariama.

Sekmadienį dujininkų pagalbos prireikė ir pas mamą privačiame name Žaliajame slėnyje viešėjusiai uostamiesčio mero pavaduotojai Juditai Simonavičiūtei.

"Pajutome, kad namie šalta. Paskambinau katilą įrengusiam meistrui. Jis pareiškė tądien nespėjąs važinėti pas klientus. Pasirodo, daugybei žmonių kilo tokia pat problema. Jis patarė atsukti sklendę ties ta vieta, kur dujų vamzdis atsišakoja nuo paskirstymo dėžės. Ten yra toks sužadinimo reduktorius. Laimė, kad paklausiau vyro ir išsikviečiau dujininkus. Viskas buvo sutvarkyta per pusvalandį, nors vyrai nežinojo, pas ką buvo kviečiami", – savaitgalio patirtimi dalijosi vicemerė.

Dujininkai teigia, kad per šalčius tas sužadinimo reduktorius yra jautriausia visos sistemos vieta, tačiau patiems jį judinti nepatartina.

Klaipėdos dujininkai tikino turintys pakankamai darbuotojų, tad ilgiau nei valandą gyventojams vargti dėl užšalusių reduktorių netenka.

Namuose šilčiau nebus

Šilumininkų tikinimu, daugiabučiuose karštesnių radiatorių tikėtis neverta.

Jie dirba pagal projektą, kuris nenumato didesnių šalčių nei 19 laipsnių žemiau nulio. Vienintelis būdas tikėtis šiltesnės būties butuose – juos šiltinti.

Klaipėdos šilumininkai tikino turintys kuro rezervą ir nelaimės atveju galėtų šildyti miestą mėnesį.

Šiomis dienomis, kai tikimasi sumažėjusio iki uostamiesčio atitekančių dujų kiekio, jau bandoma šildymui naudoti mazutą.

Bendrovės "Klaipėdos energija" generalinis direktorius Vytautas Valutis tikino, kad speiguotą savaitgalį miesto gyventojai dėl šilumos tiekimo turėjo tik nedidelių skundų.

Po avarijos dalys vandenį

Didžiausias išbandymas teko dešimties Laukininkų gatvės ir penkių Statybininkų gatvės daugiabučių namų gyventojams.

Šeštadienio rytą nei šalto, nei karšto vandens neliko Statybininkų gatvėje, o tos pačios dienos vėlų vakarą – Laukininkų gatvėje.

Avarijoms likviduoti prireikė 18 valandų.

Pagal galiojančias normas tokie darbai turėtų būti baigti per 12 valandų. Priešingu atveju, bendrovė turėtų aprūpinti žmones geriamuoju vandeniu.

Šįkart to neprireikė, bet jau galvojama apie sutartį su kuriuo nors prekybos centru nelaimės atveju vandeniui pirkti.

Vakar "Klaipėdos vandenų" brigada plušo Danės gatvėje ties 45-uoju namu.

Įkalino: po vandentiekio avarijos į gatvę išlietas vanduo virto ledu ir sukaustė šalikelėje stovinčias mašinas.

Per šalčius labai sunku nustatyti, kurioje vietoje po žeme trūko vamzdžiai, net specialūs aparatai negali tiksliai nustatyti trūkio vietos.

Savaitgaliais vienu metu dirba viena remontininkų komanda, todėl pradėję tvarkyti vieną avariją, prie kitos pulti vyrai negali.

Duobė už 500 litų

Iš specialiųjų tarnybų šalčius labiausiai keikia ugniagesiai. Esant labai žemai oro temperatūrai užšąla vandens siurbliai.

Tada vieną gaisrą tenka gesinti kur kas didesnėms pajėgoms nei įprastai.

Šiemet gesinant liepsnojantį tvartą Klaipėdos rajone vanduo užšalo iškart keturiose mašinose. Gerai, kad degė ne gyvenamasis namas.

Dėl šalčio daugiau vargo turi duobkasiai. Kai kuriose vietose įšalas siekia metrą.

Duobkasių darbo įrankiu jau daugiau nei mėnesį tapo ne tik kastuvai ir laužtuvai, bet ir perforatoriai.

Laidojimo namų "Aterna" darbuotojai tikino, kad iškasti duobę dabar trunka dvigubai daugiau laiko nei šiltuoju metų laiku.

"Nors vyrai dirba labai sunkiai, kol kas stengiamės šios paslaugos nebranginti. Matome, kaip sunku žmonėms. Daugelis prašo nuolaidų", – tikino Vitalija Rumbaitienė.

Iškasti duobę kapinėse dabar kainuoja 500 litų.

Mašinoms reikia priežiūros

Bene labiausiai šalčius koneveikia vairuotojai.

Bendrovės "Autoaibė" direktoriaus pavaduotojas Vladas Anglickas juokavo, kad mašina, kaip ir moteris, mėgsta dėmesį ir meilę.

"Daugelis vairuotojų dabar perka naujus akumuliatorius, užvedimo laidus, dažniau vadinamus krokodilais, gremžtukus ir šluoteles, dyzelinių automobilių kuro filtrus. Mūsų pardavėjai su klientais elgiasi kaip vaistininkai su ligoniais. Pastebėjome, kad nemaža dalis vairuojančiųjų skuba leisti pinigus naujoms detalėms vien todėl, kad nemoka žiemą naudotis mišriu kuru varomomis mašinomis. Žiemą dujų įrangą turintys automobiliai dažniau nei vasarą turi naudoti benziną, ypač prieš sustodami, kad rytą lengviau įsijungtų. Be to, daugelis vargsta dėl amortizatorių. Didesnė jų dalis yra nesugedę, tik alyva juose sukietėjusi, nes pagaminti Ispanijoje, kur tokių šalčių nebūna. Reikia tik kantrybės. Atšils, ir jie vėl puikiai veiks. Šaltis mašinoms – absoliutus blogis", – tikino V.Anglickas.

Rekordas – 32 laipsniai

Nieko gero apie speigą negalėjo pasakyti ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytojas Rimantas Giedraitis.

Jis tikino, jog nuomonė, kad per šalčius žūsta virusai, tėra mitas.

"Virusai gyvena tik gyvuose organizmuose. Taigi toks šaltis lemia didesnę galimybę peršalti ir užsikrėsti gripu. Todėl dar kartą pakartosiu seną tiesą, kad nėra blogo oro, yra tik blogas apsirengimas. Gaila, bet dabar vyraujantys šalčiai negarantuoja net erkių išnykimo. Galbūt šį pavasarį jų bus kiek mažėliau, bet vis tiek turėsime jų saugotis", – nuvylė R.Giedraitis.

Tik Klaipėdos universiteto botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja Rita Nekrašienė turi vilčių, kad speigas padarys sodams gerų darbų.

"Šlapdriba ir šerkšnas nulaužo plonąsias vaismedžių šakeles. Tačiau po žvarbios žiemos dažniausiai vaismedžiai sunokina didesnius vaisius. Be to, iššąla po medžių žieve ir ant šakelių žiemojantys kenkėjai. Tiesa, tie, kurie žiemą leidžia po lapais, o šiemet dar ir po storu sniego sluoksniu, šalčio nebijo, – gerąsias šaltos žiemos puses vardijo R.Nekrašienė. – Nebus keista, jei šalčių neišgyvens šilumamėgiai augalai, kuriuos parduodant buvo teigiama, kad jie nebijo šalčių."

Pirmadienis, sausio 25 diena, buvo Pusiaužiemis. Ši diena dar vadinama Kirmėline, o tai anksčiau reiškė metų atsivertimą į gerąją pusę – diena jau pailgėjo visa valanda.

Klaipėdoje registruotas šalčio rekordas sausį buvo 1956 metais – 32 laipsniai žemiau nulio.

Tik prieš kelis dešimtmečius iki 20 metrų nuo kranto jūrą buvo sukaustęs ledas.

Pasak sinoptikės Elvyros Latvėnaitės, dar šaltesnių orų galima laukti pastebėjus apie saulę vieną ar net kelis halus, liaudyje vadinamas saulės vaivorykštes.