Teismas ėmėsi bylos dėl rinkliavos už atliekų išvežimą ir tvarkymą Klaipėdoje teisėtumo. Sprendimą teisėjų kolegija paskelbs po savaitės.

Salėje aidėjo plojimai

Vakar Klaipėdos apygardos administraciniame teisme vykusio posėdžio metu salė buvo sausakimša. Pasižiūrėti, kaip vyksta bylos nagrinėjimas, susirinko didelis būrys klausytojų.

Susirinkusieji neslėpė savo emocijų. Išgirdę atsakovų – miesto savivaldybės atstovų ir trečiojo asmens įmonės "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras" paaiškinimų, klausytojai neslėpė pasipiktinimo. O pareiškėjų pasisakymus palydėjo plojimais. Teisėjai Eglei Kiaurakytei teko perspėti, kad už tokį elgesį gresia nuobaudos.

Bylą dėl atliekų tvarkymo rinkliavos Klaipėdoje teisėtumo pernai inicijavo tuometis Seimo narys Vytautas Čepas. Vėliau jo iniciatyvą perėmė Seimo narė Irena Šiaulienė. Praėjusio posėdžio metu pareiškėju įtrauktas ir Seimo narys Evaldas Jurkevičius.

Pareiškėjų nuomone, bendrovė "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras" parinkta pažeidžiant įstatymus. Anot jų, tam turėjo būti skelbiamas viešasis konkursas. Siekiama išsiaiškinti, ar rinkliavos, kuri nustatoma pagal būsto plotą, o ne jo gyventojų skaičių, skaičiavimo būdas teisingas. Klaipėdiečiai už tą patį šiukšlių kiekį turi mokėti skirtingas sumas.

Tokią poziciją palaiko ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

Prašė nežlugdyti sistemos

Atsakovai su pareiškimu nesutinka. Anot jų, rinkliavos administratorius paskirtas teisėtai, o skaičiavimo būdas parinktas geriausias gyventojams. Atsakovų teigimu, jei rinkliava būtų skaičiuojama pagal gyventojų skaičių, išaugtų administravimo išlaidos, ir mokesčiai gyventojams būtų didesni. Be to, būtų sunku padaryti taip, kad visi žmonės mokėtų už šiukšles, nes deklaruoti gyvenamąją vietą nėra privaloma.

Pasak atsakovų, iš nekilnojamojo turto dydžio galima spręsti ir apie žmogaus pajamas, o 10 tūkstančių per mėnesį gaunantis žmogus šiukšlių prigamina daugiau nei tie, kurie gauna 600 litų. Taip pat jie pabrėžė, kad mokesčiai už atliekas pagal plotą buvo skaičiuojami ir prieš rinkliavos įvedimą.

Posėdžio pabaigoje savivaldybės atstovai prašė netenkinti pareiškėjų prašymo, nes dėl to sužlugtų atliekų tvarkymo sistema.

K.Vintilaitės nuomone, uostamiesčio savivaldybė yra visiškai pasiruošusi komunalinių atliekų tvarkymui. Yra leidimus turintys vežėjai, o "Klaipėdos atliekų tvarkymo centras" yra pasirengęs pasirūpinti jomis.

Reikėtų skaičiuoti atliekas

Posėdyje dalyvavo ir Vyriausybės atstovas Rimvydas Pilibaitis, kurį įtraukti trečiuoju asmeniu, kad būtų išsakyta aiški Vyriausybės pozicija šiuo klausimu, prašė atsakovų pusė.

Pasak jo, nei įmoka pagal plotą, nei pagal bute gyvenančių asmenų skaičių, nei fiksuota įmoka nesudaro galimybės tiksliai apskaičiuoti įmokos už atliekų tvarkymą.

R.Pilibaičio teigimu, teisingiausias būdas būtų skaičiuoti pagal atliekų kiekį. Šis būdas šiuo metu taikomas daugiau nei pusėje šalies savivaldybių teritorijų asmenims, gyvenantiems individualiuose namuose.

Įgalioto Vyriausybės atstovo teigimu, kadangi savivaldybėse taikomi skirtingi atliekų tvarkymo apskaičiavimo būdai, būtina išsiaiškinti visas vietinės rinkliavos už būsto plotą pasirinkimo aplinkybes, galimus kitus skaičiavimo būdus.

Šiukšlių rinkliava Lietuvoje skaičiuojama

Pagal nekilnojamojo turto plotą – 15 savivaldybių.

Pagal gyvenančių asmenų skaičių – 41 savivaldybėje.

Nustatytas fiksuotas metinis dydis – 4 savivaldybėse.