Žiemos uostą naudos krovai

Pagrindiniame KLASCO krovos terminale šiaurinėje uosto dalyje vyksta žymūs pokyčiai tiek pertvarkant teritoriją, tiek diegiant joje aplinkosaugines priemones.

Žiemos uosto dalyje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis rekonstruojama dalis Valstybei priklausančios krantinės. Po rekonstrukcijos joje liks tas pats 8,5 metro gylis, tačiau beveik avarinės būklės buvusios krantinės bus iš esmės atnaujintos.

Pati KLASCO toliau investuos į infrastruktūros gerinimą ir Žiemos uoste įrenginės valymo, nuotekų, elektros tinklus. Žiemos uostas bus naudojamas universaliai krovai į nedidelius laivus. Prie krantinės Nr. 18 planuojama krauti šaldytus maisto produktus iš šalia esančio šaldytuvų terminalo. Kitur gali būti kraunama viela, armatūra ir kita.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Vytautas Štumbergas pastebėjo, kad „krova Žiemos uoste vyksta daugiau nei šimtmetį, įrengta infrastruktūra, jos taip paprastai kur nors kitur neperkelsi“.

Tikslas: V.Štumbergas įtikino, kad KLASCO pastaruoju metu itin daug dėmesio skiria aplinkosaugai ir krovos technologijoms gerinti. (KLASCO nuotr.)

„Su uostu susijusios įmonės sumoka beveik 10 proc. visų mokesčių Lietuvoje. Uosto teritoriją prižiūri Vyriausybė, kuri vykdo milijonines investicijas į Žiemos uosto krantines. Būtų keista, jei investicijos būtų išmestos, tiesiogine ta žodžio prasme, vandenin?“ – svarstė V.Štumbergas ir užsiminė, kad Klaipėdos savivaldybė ir miesto visuomenininkai norėtų, jog Žiemos uostas būtų perduotas miestui.

Anot V. Štumbergo, naivu tikėtis, kad, pakeitus Bendrąjį miesto planą, uostas taps miestiečių – teritorija bus atiduota nekilnojamojo turto vystytojams, kurie čia statys, o po to parduos ar nuomos plotus gyventojams ir verslams. Jei iš tikrųjų norima klaipėdiečiams atverti priėjimą prie marių, reikėtų prisiminti aplink Dangės upę apleistas teritorijas.

„Priešprieša tarp visuomenės ir uosto krovos bendrovių kuriama be reikalo. Mūsų pagrindinis tikslas yra atsakingai dirbti, kurti vertę ne tik Klaipėdos uostui, bet ir miestui, bendruomenėms“, – teigė V. Štumbergas.

Baigia pertvarkyti krovos galerijas

Nepaisant sunkios geopolitinės situacijos, bendra KLASCO krova šiais metais beveik išsilaiko tokia pat kaip pernai ir užpernai. Ji orientuota į 13 mln. tonų. V. Štumbergas pripažino, kad geopolitinė situacija yra tokia, jog greičiausiai visai neliks geležies rūdos.

KLASCO turinti planų ir žinanti, ką kraus, bet V. Štumbergas iš anksto apie tai sakė nenorintis kalbėti, nes kova dėl krovinių tarp regiono uostų ypač suaktyvėjo. Tikimasi, kad bus daugiau pačioje Lietuvoje pagamintos į Vakarus eksportuojamos produkcijos.

Specifika: rūko purkštukai saugodami nuo dulkių drėkina netgi uosto molams statyti atvežtus ir kraunamus akmenis.

V.Štumbergas pristatė naujus 125 tūkst. tonų galios krovos kranus su 25 tonų greiferiu. Kranai yra efektyvūs ir našūs, gali būti naudojami ir biriems kroviniams krauti, ir konteineriams į laivą įkelti ar iškelti.

Kranai dirbdami gamina ir elektros energiją. Jie ne tik patys ja apsirūpina, bet ir perteikia ją šalia esantiems krovos mechanizmams.

„Investuoti į naują efektyvią techniką apsimokėjo. Tai pagerina ne tik bendrą Klaipėdos uosto techninį lygį, bet ir mūsų kompanijai leidžia vienu kranu pagal krovos apimtį pakeisti 4 seno tipo kranus“, – pastebėjo V. Štumbergas.

Kita šio laikmečio KLASCO naujovė ta, kad jau beveik baigiami keisti visi iškrovimo į sandėlius ir pakrovimo į laivus transporteriai. Vietoj juostinių transporterių sumontuoti kaušeliniai. Jie birius krovinius perneša tarsi kibirais. Galerijose sumontuoti vakuuminiai siurbliai, kurie surenka visas dulkes.

Daugiau nei dviejų kilometrų ilgio galerijų pertvarkymas KLASCO kainuos apie 5 mln. eurų. Šią krovos sistemą planuojama baigti diegti šiemet iki rugsėjo pabaigos.

„Dalį galerijų jau išbandėme. Įdiegta nauja, skandinaviško tipo sistema duos ir ekologinės naudos, nes ant transporterių neliks dulkių, ir gamybos kaštų efektą, nes po krovos žmonėms nebereikės valyti galerijų“, – teigė V.Štumbergas.

Dulkėms „valdyti“ skiria milijonus

Be naujų krovos technologijų, kurios stipriai orientuotos į ekologiją, daugybė naujų aplinkosaugos priemonių įdiegta visoje KLASCO teritorijoje. Tam per metus skiriama maždaug iki milijono eurų.

Automobilių iškrovimo stotyse įdiegti žaliuzėmis uždaromi vartai. Geležinkelio iškrovimo stotyse, kad dulkės nepatektų į išorę, sumontuotos jas nusodinančios rūko sistemos. Pilant grūdus iš vagonų į transporterius po jais įrengtos automatiškai užsidarančios sklendės, kad grūdų dulkės nesklistų į iškrovimo patalpą.

Reguliuojamos keturių lygių rūko ir vandens patrankos sumontuotos ir atvirose krovos zonose. Jų veiklos intensyvumas priklauso nuo vėjo. Sistemos purškia vandenį netgi ant skandinaviškų akmenų, kurie KLASCO teritorijoje laikomi kaip statybinė medžiaga rekonstruojant uosto molus.

Dėmesys: speciali mašina nuolat valo KLASCO krovos teritoriją.

Automatiškai reguliuojamos rūko sistemos – patrankos sumontuotos ir prie įvairių KLASCO traukos vietų prie vidaus teritorijos pastatų, kad per skersvėjo koridorius kokių nors dulkių nepakliūtų į miestą.

Keičiasi ir KLASCO teritorijoje kraunami kroviniai. Dar 2018 m. atsisakyta kokso, kuris, anot V. Štumbergo, buvo priimtas tik kaip bandomasis krovinys: „Pripažįstu, anksčiau turėjome problemų, kurios kilo dėl kokso krovos. Iki galo neįvertinome, kad dėl karšto bei sauso oro jis ims trupėti ir vėjas jį neš už įmonės teritorijos.

Teko skristi į Olandiją, ten aiškinomės, kokios moderniausios priemonės naudojamos Vakarų šalių uostuose ir jas pritaikėme.

Netrukus po to kokso rietuvės baltavo nuo džiūti ir dulkėti neleidžiančios medžiagos. Tai buvo didelė problema, rimtai pasimokėme ir tai nebesikartoja – nebekaupiame šio krovinio.“

Palyginti su praėjusiais metais per pusę mažiau kraunama geležies rūdos. KLASCO teritorijoje nebedaroma šio krovinio kaupimo. Krovinys į teritoriją atvežamas likus tik maždaug savaitei iki laivo atplaukimo. Dar viena naujovė, kad šis krovinys pilamas ne į 15–16 m aukščio stirtas, o į 10 m aukščio krūvas.

Speciali mašina KLASCO teritorijoje nuolat plauna pagrindinius kelius, kad nekiltų dulkės nuo sunkvežimių ratų, tarša su automobiliais nepakliūtų į Klaipėdos miesto gatves.

V.Štumbergas tikino, kad palyginus Klaipėdos miesto taršos kietosiomis dalelėmis žemėlapį pagal aplinkos monitoringo informacinius duomenis, galima pamatyti, kad pauosčio teritorijos yra dešimtis kartų švaresnės nei kai kurios Klaipėdos miesto vietos toliau nuo uosto.

V.Štumbergas akcentavo tai, kad jie turintys krovos teritorijos aplinkosaugos priemonių planą, kiekvieną mėnesį apie krovos aplinkosauginę pusę teikia ataskaitą Aplinkos apsaugos agentūrai. Dėl taršos iš aplinkosaugininkų priekaištų ar pastabų nebuvo.