Pasaulio lyderiai dalyvauja Nicoje vykstančioje JT konferencijoje dėl vandenynų, šalims ginčijantis dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų giliavandenės kasybos ir naujos pasaulinės sutarties taršos plastiku mažinimo klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas privertė paskubėti su debatais dėl giliavandenės kasybos, paspartindamas JAV žvalgymą tarptautiniuose vandenyse ir apeidamas pasaulines pastangas reguliuoti šį besikuriantį sektorių.

Tarptautinė jūros dugno institucija (ISA), kurios jurisdikcijai priklauso gilieji vandenys už nacionalinių vandenų ribų, liepą susitiks aptarti pasaulinio kasybos kodekso kasybai vandenyno gelmėse reglamentuoti.

A. Guterresas sakė, kad remia šias derybas, ir ragino šalis elgtis atsargiai, kai jos plaukia į „naujus vandenis, susijusius su giliavandene kasyba“.

„Jūros gelmės negali tapti „laukiniais vakarais“, – sakė jis JT konferencijos dėl vandenynų atidarymo kalboje.

Daugelis šalių nepritaria giliavandenei kasybai, todėl Prancūzija tikisi, kad daugiau šalių Nicoje prisijungs prie moratoriumo, kol bus sukaupta daugiau žinių apie šios veiklos poveikį aplinkai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad moratoriumas giliavandenei kasybai yra tarptautinė būtinybė.

Begalė įsipareigojimų

„Manau, kad beprotybė pradėti grobuoniškus ekonominius veiksmus, suardysiančius giliai esantį vandenynų dugną, sutrikdysiančius biologinę įvairovę, sunaikinsiančius ją (...), kai nieko apie tai nežinome. Moratoriumas giliavandenei kasybai yra tarptautinė būtinybė“, – sakė prancūzų prezidentas.

Jūros gelmės, Grenlandija ir Antarktida yra neparduodamos, tęsė jis ir sulaukė audringų plojimų.

E. Macronas teigė, jog tarptautinė atvirosios jūros sutartis buvo pakankamai ratifikuota, kad įsigaliotų, tačiau nenurodė konkretaus termino.

Kad 2023-iaisiais sudarytas susitarimas taptų tarptautine teise, jį turėjo ratifikuoti 60 pasirašiusiųjų šalių, o E. Macronas sakė, kad šis skaičius „buvo pasiektas, todėl galime teigti, kad atvirosios jūros sutartis bus įgyvendinta“.

Pirmadienį Nicoje, kur be tūkstančių verslo lyderių, mokslininkų ir pilietinės visuomenės aktyvistų taip pat dalyvaus 60 valstybių ir vyriausybių vadovų, bus pareikšta dar daugiau įsipareigojimų dėl vandenynų išsaugojimo.

Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį turėtų paskelbti apie dalinį žvejybos dugniniais tralais uždraudimą pusėje savo saugomų jūrų teritorijų, todėl šis jūrų ekosistemai ypač žalingas žuvų gaudymo būdas yra įtrauktas į aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę.

Žvejojant dugniniais tralais vandenyno dugnu tempiami didžiuliai žvejybos tinklai, kurie šluoja viską, kas pasitaiko jų kelyje; šis sukrečiantis procesas užfiksuotas neseniai britų gamtininko Davido Attenborough sukurtame dokumentiniame filme.

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ palankiai įvertino JK pranešimą dėl žvejybos dugniniais tralais dalinio uždraudimo, tačiau pareiškime teigė, kad sprendimas priimtas gerokai per vėlai.

Tuo metu Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva JT konferencijoje įspėjo dėl grėsmės, kad šalys vienašališkai eksploatuos vandenynus vykdydamos giliavandenę kasybą, turėdamas omenyje JAV planus.

„Dabar matome virš vandenyno pakibusią vienašališkumo grėsmę. Negalime leisti, kad tai, kas atsitiko tarptautinei prekybai, atsitiktų ir jūrai“, – teigė L. I. Lula da Silva.

Žodžiai virsta veiksmais

E. Macronas šeštadienį pareiškė, kad Prancūzija apribos žvejybą tralais kai kuriose savo saugomose jūrų teritorijose, tačiau aplinkosaugos grupės jį sukritikavo, teigdamos, kad priemonė nepakankamai griežta.

Prancūzijos aplinkos ministrė Agnes Pannier-Runacher sekmadienį žurnalistams sakė, kad kitos valstybės paskelbs svarbių pranešimų apie naujų saugomų jūrų teritorijų kūrimą.

Praėjusią savaitę Samoa ėmėsi iniciatyvos ir paskelbė, kad 30 proc. jos nacionalinių vandenų bus saugomi įkuriant devynis jūrų parkus.

Vos aštuoni procentai pasaulio vandenynų yra saugomi, nors visuotinai sutarta iki 2030 metų pasiekti, kad būtų saugoma bent 30 proc. jūrų ploto.

Tačiau dar mažiau jūrų plotų laikoma realiai saugomais, nes kai kurios šalys beveik neturi taisyklių dėl to, kas draudžiama jūrų zonose, arba neturi lėšų, kad galėtų užtikrinti jų laikymąsi.

Valstybės bus raginamos skirti trūkstamą finansavimą vandenynų apsaugai, kuriai iš visų 17 JT darnaus vystymosi tikslų skiriama mažiausiai lėšų.

JT konferencijoje dėl vandenynų turėtų dalyvauti daug mažų salų valstybių. Jos reikalaus pinigų ir politinės paramos kovai su kylančiu jūrų lygiu, jūros šiukšlėmis ir žuvų išteklių eikvojimu.

Viršūnių susitikimo pabaigoje nebus sudarytas teisiškai privalomas susitarimas, kaip tai daroma per klimato kaitos konferencijas ar derybas dėl sutarčių.

Tačiau diplomatai ir kiti stebėtojai teigė, kad jei lyderiai pasinaudos proga, tai gali tapti labai reikalingu posūkiu pasaulinio vandenyno išsaugojimo srityje.

„JT vandenynų konferencija suteikia mums visiems galimybę žodžius paversti drąsiais ir ambicingais veiksmais“, – sakė vandenynų apsaugos grupės „Pristine Seas“ įkūrėjas Enricas Sala.