100 ir 500 kilometrų

Lietuvos jūros kranto linijos ilgis nesiekia ir 100 kilometrų, Baltijos šalyse jis trumpiausias. Latvijoje jūros pakrantė driekiasi beveik 500 kilometrų.

Ten paplūdimiai yra ir ženkliai platesni už Lietuvos.

Kaip teigė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki, Lietuvoje nėra vietų, kur būtų laukinis paplūdimys, visur netoli gyvenvietės, yra poilsiavietės.

„Mūsų kaimyninė šalis turi maždaug penkis kartus daugiau paplūdimio ir beveik visas jis apsuptas laukinės gamtos“, – pabrėžė A. Siakki.

Taisyklės – skirtingos

Lietuvos paplūdimiuose griežtai draudžiama stovyklauti, tokia pramoga gali užtraukti ir nemenką baudą.

Norintieji stovyklauti prie pat jūros renkasi Latvijos paplūdimius.

„Jeigu Lietuvos paplūdimiai būtų šiek tiek platesni, tuomet gal ir atsirastų galimybė stovyklauti ar kurti laužus, tačiau šiuo metu net negaliu įsivaizduoti vietos, kur paplūdimys yra bent šiek tiek didesnis nei visur“, – teigė A. Siakki.

Jo teigimu, toks paplūdimių pločio skirtumas yra dėl skirtingo jūros dugno pas mus ir pas kaimynus.

Aleksandras Siakki. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kopomis rūpinasi abi šalys

Lietuvoje kasmet kopose pinamos gyvatvorės, kitaip stiprinama jų apsauga.

Todėl stovyklauti ar deginti laužų negalima ir kopose.

A. Siakki džiaugėsi galėdamas sakyti, kad žmonės supratingai žvelgia į gamtos puoselėjimą ir paplūdimiuose ar kopose stovyklaviečių neįrenginėja.

„Klaipėdos paplūdimiuose tokių atvejų neturime, gal per dešimt metų ir buvo vienas atvejis kopose, kai kažkas degino laužą, tačiau tai viskas, ką prisimenu“, – tikino pavaduotojas.

Latvijos valdžia taip pat stengiasi išsaugoti savo pajūryje esančias kopas, dėl to draudžia stovyklautojams apsistoti kopų zonoje, šiose vietose važinėti transporto priemonėmis.

Kopų apsaugos zona Latvijoje skiriasi nuo Lietuvoje saugomų. Tai teritorija prie jūros, kur prasideda augmenija – pušys, eglės, įvairių rūšių krūmai. Pastačius palapinę tokioje vietoje gali grėsti bauda nuo 30 iki 1,4 tūkst. eurų.

Iš tikrųjų visur tiek paplūdimiai, tiek gamta yra vienodai žavūs.

Kitokia ir smėlio spalva

Latvijoje, pavyzdžiui, Kolkos ir Mėrsrago miestų ruože, ties jūros krantu ir paplūdimyje stebina įvairių laukinių augalų gausa, nors paplūdimio ruožas yra didžiulis, o prižiūrimi tik oficialūs paplūdimiai.

„Latvijoje kitokia gamta ir dėl to, kad ten sekli jūra, augalai kitaip auga, skiriasi net ir smėlio spalva. Paplūdimiai, skirti poilsiautojams, yra prižiūrimi, jie ten tvarkosi, veikiausiai ir laukinės gamtos mažiau, tačiau kituose ruožuose gamta jau susitvarko pati, dėl to ir galima stebėti tokią laukinės gamtos gausą“, – pasakojo A. Siakki.

Gamtą žmogus saugo ar niokoja?

Kaip geriau – ar kai gamta rūpinasi žmogus, ar kai paliekama galimybė gamtai susitvarkyti pačiai?

A. Siakki teigimu, jeigu Lietuvos kopose nebūtų pasivaikščiojimų takų, šiandienos gamtos įvaizdžio išsaugoti taip nepavyktų, smėlis po truputį būtų išnešiojamas žmonių ir vėjo, o kopos pradėtų nykti.

Kopagūbrius besistengiantys išsaugoti lietuviai sukuria unikalų pajūrio įvaizdį, kuris žavi ne tik tautiečius, bet ir iš kitur atvykusius poilsiautojus.

A. Siakki pabrėžė, kad visi Baltijos jūros paplūdimiai žavūs savaip. Lietuviai, nuvažiavę į Latvijos paplūdimius, stebisi laukinės gamtos unikalumu, o latviai, atvykę atostogauti į Lietuvos paplūdimius, stebisi mūsų gamtos išskirtinumu.

„Mes priprantame prie savos gamtos ir manome, kad kitur yra gražiau, bet iš tikrųjų visur tiek paplūdimiai, tiek gamta yra vienodai žavūs, tiesiog to nepastebime“, – pabrėžė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas.